Lenkijos milžinė „Recykl Group“ yra didžiausia Vidurio ir Rytų Europos padangų atliekų tvarkymo rinkoje veikianti įmonė, užsiimanti šių atliekų surinkimu, transportavimu, panaudojimu ir galutiniu perdirbimu. Ji veiklą vykdo nuo 2004 m. ir šiuo metu turi tris modernias gamyklas, kuriose kasmet perdirbama 140 tūkst. tonų ...
Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas, vienas iš neariamosios žemdirbystės pradininkų Lietuvoje, ištikimas žemės tausojimo idėjoms, mielai ir kantriai savo patyrimais dalijasi su visa žemdirbių bendruomene. Ir tai daro jau gerą dešimtmetį. Tad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos neariamosios ir tausojamosios žem...
Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) atnaujino sutelktinių paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) priemonės „Avietė“ sąlygas. Atsižvelgiant į rinkos poreikius, jos tampa dar lankstesnės – priemonei EIMIN skiria papildomai 20 mln. eurų, didinama „Avietės“ lė&sc...
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ užbaigė didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse vėjo energetikos projektų – Kelmės vėjo parko – pirmąjį etapą. Kelmės vėjo parkas I, kurio galia siekia 114 megavatų (MW), sėkmingai pasiekė komercinės veiklos pradžią.
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia paramos gavėjų, teikiančių mokėjimo prašymus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos miškininkystės sektoriaus priemones, dėmesį – būtina laikytis reikalavimų ir vengti klaidų. Miškininkystės sektoriaus atstovams NMA primena pagrindinius reikalavimus ir da...
Nacionalinis plėtros bankas ILTE suteiks 28 mln. eurų paskolą Klaipėdos bendrovės „Kuren foods“ valdomai, žinomai maisto pramonės įmonei „Klaipėdos duona“, kurios įmonių grupei taip pat priklauso ir lyderiaujanti užkandžių gamintoja „Javinė“. Bendrovė planuoja statyti naują, šiuolaikišką gamyklą ...
ES Bendroji žemės ūkio politika Lietuvoje ir Europoje patyrė visišką fiasko – šiais žodžiais kalbą pradėjo Seimo narys, Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų narys Kazys Starkevičius balandžio 17 d. Seime, susitikime su Europos Komisijos nariu Christophe Hansenu, atsakingu už ES žemės ūkį ir maisto sektorių. Siū...
Lietuviai, netikėtai gavę 1 mln. eurų, įsigytų nekilnojamojo turto, užsiimtų širdžiai miela veikla arba juos investuotų, atskleidė Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos (LIŠTVA) užsakymu „Spinter research“ atliktas šalies gyventojų įpročių, susijusių pinigų panaudojimu, investavimu ir taupymu, tyrimas.
Senoji logika – naudoti daugiau trąšų, pesticidų ir kitų priemonių, kad būtų užauginamas kuo didesnis derlius – nebetinka šiuolaikiniam ūkininkui, kuris turi prisitaikyti prie klimato kaitos, augančių kaštų bei tvarumo reikalavimų. Susidūrę su vis didėjančiais iššūkiais, daugybė augintojų visame pas...
Šiaulių r. Sutkūnų k. jauniesiems ūkininkams Raimondai ir Tomui Pašiškevičiams teko paragauti emigrantų duonos. Sugrįžę iš užsienio į gimtinę, nutarė ūkininkauti. Tomui senelis dovanojo 20 ha dirbamos žemės. Dabar jaunasis ūkininkas deklaruoja 200 ha. Ūkininkauti nutarė ir Raimonda, kuri prieš trejus metus paso...
Žemės ūkis ir maisto pramonė – vieni svarbiausių Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir gyvybingų kaimo vietovių variklių. Tačiau pastaraisiais metais sektorius patyrė daugybę iššūkių: brangstančios žaliavos, geopolitiniai neramumai, klimato kaita ir pandemijos pasekmės vis labiau spaudžia ūkininkus. Atsakydama į juos, Europos K...
Žemdirbiams, kurie planuoja modernizuoti ūkius, verta suskubti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paramos paraiškas supaprastintąja tvarka – jų laukiama nuo balandžio 7 d. iki gegužės 7 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą&ldquo...
Kasmet ūkininkai susiduria su klimato kaitos sukeltais ekstremaliais iššūkiais, dėl kurių nukenčia finansiškai. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, klimato kaitos sukelti sunkumai yra neišvengiami, todėl labai svarbus ūkininkų gebėjimas prisitai...
Dalies mokesčių pakeitimus parengusios ir trečiadienį paskelbusios Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius tikisi, kad po 2-3 metų iš padidintų mokesčių valstybės biudžetas papildomai gaus apie 600 mln. eurų pajamų per metus.
Praėjusį penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iškilmių salėje nuaidėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) narių atstovų suvažiavimas. Sulaukta svečių ne tik iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų, bet ir iš Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės. Žemės ūkio sektoriaus...
Antanas Valionis – buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas ir tarptautinių santykių ekspertas. Ilgametė patirtis diplomatijoje suteikia jam unikalų žvilgsnį į šalies vidaus ir užsienio politikos procesus. A. Valionis sako, kad Lietuvos politikai dar nesupranta mokslininkų svarbos priimant svarbiausius sprendimus, ir da...
Pastaraisiais metais Lietuvos kaime vis labiau išryškėja komunalinių paslaugų, kurios miestelėnams yra savaime suprantamos, svarba gyventojams. Be pagrindinių paslaugų, tokių kaip centralizuotas vandentiekis bei kanalizacija, buitinių atliekų išvežimas, gatvių apšvietimas ir kt., tikriausiai neįsivaizduotume savo kasd...
Balandžio 6 d. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie muitų tarifų įvedimą, o Europos Sąjunga (ES) sureagavo gana atsargiai, pirmiausia siūlydama derybas. Tačiau šiuo metu aiškėja, kokias atsakomąsias priemones taikys ES, jeigu derybos neįvyks arba bus nesėkmingos. Kokios pasekmės laukia ES ir Lietuvos ekonomikos, jeigu rea...
Lietuvoje nuvilnijo diskusijos paaiškėjus, kad jūroje būsiantis vėjo energijos parkas, kurio galia siektų 700 MW, gali būti įrengtas ne 2030 metais, o 5 metais vėliau. Anot, „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės, arba žaliojo vandenilio, plėtros tempu Baltijos jūros apli...
Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių, robotizuojamų ir skaitmenizuojamų sektorių, sukuriantis penktadalį eksporto ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje sektoriaus svarba dar išauga, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir aprūpinti gyventojus viet...
Marijampolėje pirmadienį apsilankęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su savivaldybės vadovais ir vietos verslo bendruomene – iš viso kelių dešimčių įmonių atstovais. Daugiausia dėmesio susitikimuose skirta investicijų pritraukimo, naujų darbo vietų ir viešųjų paslaugų kokybės regionuose klausimams.
Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji ...
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. Lietuvoje išgauta 27,85 tūkst. m³ naftos – tai maždaug 7 proc. mažiau nei 2023 metais. Naftos gavyba šalyje vykdoma jau daugiau nei tris dešimtmečius ir šiuo metu nafta išgaunama iš 11 telkinių.
Jungtinėje Karalystėje (JK) vis garsiau kalbama apie naujų ligų pavojų: šalies sveikatos apsaugos vadovai įspėja – šiuo metu cirkuliuojantys virusai gali sukelti naują pandemiją.
Lietuvos žemės ūkio sektoriui susiduriant su augančiomis sąnaudomis, rinkos svyravimais ir poreikiu investuoti į naujas technologijas, LKU kredito unijų grupė siūlo ūkininkams itin lanksčias finansavimo sąlygas, ilgesnius kredito terminus bei galimybę pasinaudoti nacionalinio plėtros banko ILTE garantijomis.
Pasaulinė žemės ūkio mašinų ir tiksliosios žemės ūkio technikos projektavimo, gamybos bei platinimo lyderė AGCO korporacija (NYSE: AGCO) kovo 10 d. paskelbė, kad „Valtra“ Suolahti transmisijos gamyklos plėtra baigta pagal grafiką. Dabar gamybinis plotas išsiplėtė tūkstančius kvadratinių metrų. Šios didžiulės inve...
Pakeisti paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraščiai.
Daugelį metų Lenkijoje tik sostinė Varšuva buvo vienintelis Lenkijos miestas, turintis tiesioginį susisiekimą metro. Netrukus tai gali pasikeisti, nes ši privilegija bus suteikta mažam kaimui.
Žemės ūkio sektorius yra labai svarbus verslui ir visuomenei, tačiau vis labiau aštrėja šio sektoriaus specialistų trūkumo problema, ateityje galinti turėti labai negerų pasekmių – sritis gali atsidurti profanų rankose. Mokslo, verslo, savivaldos atstovai „Ūkininko patarėją“ tikino, kad imasi įvairių priemonių, be...
Kas penktas šalyje registruotas bedarbis – ilgalaikis. Ilgiau nei metus nedirbo (sausio duomenys) beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus. Anksčiau ilgalaikio nedarbo problema buvo ryškesnė tarp moterų, o šiemet moterų ir vyrų skaičius susilygino (po 15,3 tūkst....
Klimato krizė pasiekė lemiamą etapą – gamtos ištekliai alinami greičiau, nei gali atsikurti, o dabartinė ekonominė sistema neįtraukia aplinkosauginių kaštų į prekių ir paslaugų kainodarą. Žalioji transformacija turi potencialą tapti nauja pramonės revoliucija, tačiau Vakarų šalys jau atsilieka nuo Kinijos, kuri pirmauj...
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) investicijoms į žemės ūkio valdas skyrė papildomą finansavimą – 40 mln. Eur. Paraiškas bus galima teikti jau nuo balandžio 7-osios. Šie pinigai leis ne tik paskatinti inovacijas, technologinę pažangą, ūkių modernizavimą, energetinį efektyvumą, atsparumą, bet ir užtikrins, kad parama pasiektų dar d...
Per pirmąsias šimtą XIX-osios Vyriausybės darbo dienų Žemės ūkio ministerija inicijavo svarbias permainas, kurios ne tik mažins administracinę naštą ūkininkams, gerins jų veiklos sąlygas, bet ir stiprins maisto tiekimo grandinę bei prisidės prie šalies apsirūpinimo maistu.
Ūkininkai vis drąsiau ryžtasi kreiptis paramos ne vien dotacijų, bet ir paskolos forma, ypač kai pagal kai kurias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones suteikiama galimybė pasinaudoti ir lengvatine paskola. Siekdami, kad projektai būtų įgyvendinami tinkamai, ir apsidrausdami nuo ga...
Pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl finansavimo sunkumų gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius, sako parką kartu su partneriais vystančios valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.
Nuo metų pradžios projekto „Jaunųjų ūkininkų forumas“ veikla buvo labai intensyvi. Ar pavyko idėją paversti realybe, ar bus tęsinys? Kalbamės su projekto veiklą styguojančia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadove Erika Mankute.
Prasidėjo pavasario sesija. Ši sesija gali būti lemiama mūsų šalies ekonomikos ateičiai. Pavasaris turėtų reikšti atsigavimą, augimą, klestėjimą. Pavasarinė naujiena būtų skatinti mūsų ekonomikos augimą tiek, kad artimiausiu metu pasiektume 100 mlrd. eurų BVP. Bet ar taip bus?
Žemės ūkio ministerija, nustačiusi, kad kai kuriems paramos gavėjams atsisakant paramos (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų), laikotarpio pabaigoje gali atsirasti nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) lėšų, skubiai priėmė sprendimą skirti 40 mln. Eur žemės ūkio valdoms modernizuoti.
Ne tik žemės ūkio gamybos modernizacija ir inovacijų diegimas, bet ir kasmetiniai darbai reikalauja investicijų, todėl finansavimas – viena svarbiausių sąlygų. Tačiau pinigų prieinamumas Lietuvoje kelia daug nusivylimo – verslui finansuoti stinga apie 5 mlrd. Eur. Kokius finansavimo kelius ir takelius randa žemdirbiai ir su kokiais i...
Per pastarąjį dešimtmetį mažėjant žaliavinio pieno gamybai, žemdirbiai supirkėjams pernai patiekė didžiausią pieno kiekį nuo 2018 metų. Šį proveržį nulėmė valstybės investicinė parama pieno ūkių plėtrai, komentuoja pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.
Naujausi Valstybės duomenų agentūros ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad cemento gamybos apimtys šalyje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 25 mėnesius.Tai signalas, kad Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybų sektorius rodo aiškius atsigavimo ženklus.
Europos Komisija (EK) patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą trečiąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) pakeitimą. Jame svarbios lengvatos, padėsiančios užtikrinti sklandžią ūkinę veiklą bei įgyvendinti aplinkos ir klimato tikslus.
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštis.
Praėjusią savaitę visus sukrėtusių įvykių fone norėčiau grįžti prie analizės, ko iš tiesų siekia JAV prezidentas. Nes dabar sukamės emocijų, spėliojimų ir nuogąstavimų sūkuryje, kuris ne tik neduoda teigiamo rezultato, bet ir kenkia mūsų įvaizdžiui, patikimumui ir iš to plaukiančioms ateities perspektyvoms. Neleiskime įsigalėti nuo...
Vos ne nuo pat Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) patvirtinimo šalies žemdirbių organizacijos pirštu rodo į jo atotrūkį nuo realaus gyvenimo – jau 2014–2020 m. Kaimo plėtros programoje (KPP) buvusias ir į SP perkeltas landas, leidžiančias kai kam rieškučiomis semti Eu...
Šilalės r. Naujajame Obelyne ūkininkaujantis Eimantas Patlaba dar visai neseniai buvo kariškis ir tarnavo Karo policijoje Klaipėdoje. Tačiau trauka kaimui jauną vyrą įveikė, ir jis grįžo į tėviškę. E. Patlabos planuose – plėtoti pieninių galvijų ūkį.
Per ateinančius dvejus metus Lenkijos „Polmlek Group“ ketina investuoti beveik milijardą zlotų į savo mašinų parką ir gamyklų energijos transformaciją. „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokiomis valstybinėmis bei privačiomis investicijomis gali pasigirti Lietuvos pienininkai?
Europos Komisija patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą trečiąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Tai leis sklandžiau pasiruošti artėjančiam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui.
Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Jaunųjų gamtininkų centro (JGC) žirgynas veikia prastomis sąlygomis. Tačiau greitai tai pasikeis. Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendins 12 milijonų eurų vertės projektą – nugriaus senus žirgyno pastatus ir jų vietoje pastatys naują maniežą, edukacines erdves, kitas ...
(1).jpg)
.png)
