Gamta ir glostė, ir baudė

Metai su minuso ženklu

Anykščių rajone, Šlavėnų kaime, įsikūrusio „Vitaminų ūkio“ šeimininkas Rolandas Lančickas „Ūkininko patarėjui“ pripažino – jam šie metai nebuvo labai geri. „Metai iš metų apie tai kalbame ir visuomet esame nusivylę derliumi. Iš tiesų pavasarį ankstyvos šalnos nepagailėjo uogynų, todėl turėjome gausių nuostolių. Teikėme prašymus savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui dėl padarytos žalos nustatymo, bet apie nuostolius galime kalbėti tik dabar, kai nuėmėme derlių. Palyginti su praėjusiais keleriais metais, netekome apie 70 proc. derliaus“, – kalbėjo uogų augintojas.

Viską atidžiai skaičiuojantis ir statistiką vedantis R. Lančickas tikino, kad gervuogių surinko tik 1–2 kg, slyvų iš viso lauko priskynė 12–20 kg, o pernai skaičiavo kelis šimtus kilogramų. Šiek tiek daugiau surinko trešnių, vyšnių, tačiau, palyginti su praėjusiais derliais, tai yra tik „katino ašaros“.

Itin nukentėjo ir vasarinės avietės, kurias pavasarį pakando šalna, o vėliau  juodą darbą pratęsė sausra. Pasak ūkininko, šiemet priskynė 60 proc. mažiau aviečių nei įprastai. Ankstyvesnių veislių šilauogės šiek tiek geriau atlaikė šalnas, bet vidutinių ir vėlyvųjų veislių uogų buvo labai mažai. „Vėlyvosios veislės ypač nukentėjo –akivaizdžiai buvo matyti, kad eilėmis susodintuose krūmuose uogų nėra, – ŪP pasakojo uogų augintojas. – Gal tokios mūsų regiono klimato sąlygos ar mano ūkis blogoje vietoje, nes būtent čia šalnos kandžiojosi labiausiai ir vaizdas iš tiesų – liūdnas.“

R. Lančickui ūkis yra tik papildomas uždarbis ir įdomi veiklos sritis. Andrioniškio seniūnijai vadovaujantis ūkininkas pripažino, kad gelbsti darbas, kuriame gauna stabilias pajamas. „Be jokios abejonės, investicijų ūkiui reikia nemažai, reikia modernizacijos, genda technika, laistymo sistemos, tenka daug investuoti, todėl ir grąža neatrodo tokia didelė, nors uogų kainos daug kam gali pasirodyti labai didelės, – aiškino jis. – Taigi šiemet metai minusiniai, pajuokaujame, gal kitais metais bus geriau, ir jų laukiame.“

Pusę savo uogynų R. Lančickas yra apdraudęs – draudė šilauoges, o slyvų – nedraudė, nes po šalnos net nebuvo užsimezgusių žiedų. Deja, draudimo kompanijos draudžia tik nuo krušos padarinių. Daugelis uogų augintojų norėtų apdrausti nuo šalnų, tačiau draudimo įmonės į draustinų įvykių sąrašą šalnų įtraukti neskuba. Pelną generuojančios kompanijos pripažįsta, kad uogininkystės sektorius mažas, o rizika – labai didelė, todėl toks draudimas būtų labai brangus. Į draustinų įvykių sąrašą nėra įtrauktos ne tik šalnos, bet ir daugiau žalos uogų augintojams pridarančių reiškinių – audros, lietūs, ligos, kenkėjai, nudegimai nuo saulės, paukščių nulesimas, nepilnas prisirpimas.

Uogų pritrūko

Realizuodamas uogas ūkininkas sunkumų nepatiria – jau ne pirmus metus uogas auginantis R. Lančickas bendradarbiauja su darželiais, kurie kiekvienais metais užsako daug uogų. „Šiemet buvo labai liūdna, kad negalėjau jiems padėti, – pripažino uogų augintojas. – Tiesiog net nepriskyniau tiek uogų. Turiu savo klientų ratą – surinkau per aštuonerius metus. Daug kas atvažiuoja į ūkį, nusiperka, nemažai superka kavinės, restoranai. Mes uogas patiekiame šviežias – dieną nuskini, o vakare – atveži, todėl mūsų kokybe patenkinti visi.“

R. Lančicko teigimu, produkcijos kaina šiemet buvo šiek tiek pakilusi, tačiau dabar nusistovėjo. „Daugiau nekeliame, nes suprantame, kad nepakonkuruosime su lenkiška produkcija. Provincijoje visai kitokie iššūkiai nei didmiesčiuose, kur net ir didesnėmis kainomis uogas nupirks. Priklausau Lietuvos uogų augintojų asociacijai (LUAA) ir pakalbame su kolegomis, prekiaujančiais miestuose. Ten kainos kur kas didesnės. Tačiau mes atsižvelgiame į klientus“, – prisipažino ūkininkas.

Lenkišką produkciją uogų augintojas vertina paprastai – negali būti monopolininkas, turi jausti pulsą, todėl sveika konkurencija neleidžia užmigti ant laurų. „Mes ją jaučiame, turguje prekiaujama ir graikiška, ir lenkiška produkcija, ją perka senjorai, išgyvenantys sunkmetį“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Uogų karaliai – putinai

Kauno rajone, netoli Vilkijos, kartu su vyru Mariumi ūkininkaujanti Monika Sadauskaitė-Pocė pripažino, kad šie metai iš tiesų nebuvo geri. Jaunųjų ūkininkų sodyboje gausu sodo ir daržo gėrybių, tačiau gražiausi rudenį raudonomis uogomis masinantys putinai. Būtent juos pusantro hektaro plote pasodino šeimininkai ir pradėjo verslą: iš putinų uogų gamina sirupą ir guminukus. Taip pat šeima įsirengė nedidelį cechą, kuriame spaudžia sultis. Per sezoną pagamina apie 2–3 t produkcijos. „Putinai mūsų šeimą lydi seniai, jų auginimo tradicijos buvo perduodamos iš kartos į kartą, todėl putinai yra mūsų sodybos karaliai. Putinų uogų verslo ėmėmės prieš 4 metus. Kasmet jų paklausa didėja, tad turime plėstis“, – redakcijai kalbėjo M. Sadauskaitė-Pocė.

Jaunosios ūkininkės teigimu, putinai – nelepūs augalai, puikiai atlaikantys vėjus, pliaupiantį lietų, šalčius, šalnas. „Bet mes, uogininkai, tarpusavyje kalbame, kad šie metai buvo išskirtiniai, nes jie visus gerokai papurtė, teko daug ko išmokti, sužinoti, – pasakojo putinų augintoja. – Pavasarinė šalna, kurią greičiau galima pavadinti šalčiu, nušaldė žiedus, jie atrodė kaip nudegę, todėl derlius nukentėjo. Uogų buvo, bet daug mažiau nei praėjusiais metais.“

M. Sadauskaitės-Pocės tvirtinimu, putinų augintojų, kurių uogynai siekia kelis hektarus, yra ir daugiau, tačiau jie visą produkciją atiduoda farmacininkams. „Mūsų ūkis konkurencijos nejaučia, nes gaminame produktus, – pasakojo moteris. – Visus gaminius parduodame iki kito derliaus, neretai jų net pritrūksta. Tokių gamintojų, kaip mes, Lietuvoje nesu sutikusi.“

Gelbsti perdirbimas ir gamyba

Pasak jaunosios ūkininkės, būtent uogų perdirbimas ir galutinių produktų gamyba jiems tapo išsigelbėjimu. „Patys auginame, patys gaminame, galime eksperimentuoti ir tai yra visai gera „pagalvė“, kuri gali padėti kritimo metu, – juokavo
M. Sadauskaitė-Pocė. – Tai daug geriau nei vien priklausyti nuo uogų derliaus. Net ir iš putinų pagamintų produktų kainos yra visai kitokios nei žaliavos.“

Savo produktus šeima platina parodose, kalėdinėse mugėse, važiuoja ir į užsienį, kur jau rado partnerių. „Galiu tik pasidžiaugti, kad mums sekasi, gaminame pagal senovinius receptus ir žmonės supranta, kokie vertingi yra iš putinų pagaminti produktai, net jaučiu kai kurių pirkėjų nostalgiją“, – dalijosi pastebėjimais ŪP pašnekovė.

Supažindinti su produkcija, apie ją papasakoti, taip pat auginti pardavimo procesą jauniesiems ūkininkams padeda dabartiniai rinkodaros įrankiai – socialiniai tinklai ir internetas. „2015 m. pradėjome gaminti putinų sirupą, guminukus, dabar jau galime pasiūlyti ir ledinukų, kombučos, midaus“, – pasakojo ūkininkė.

Nedideliame ūkelyje darbuojasi trise – M. Sadauskaitė-Pocė, jos vyras ir gamybos vadovas, kuris padeda sutvarkyti technologinius procesus. Paklausta, kas svarbiausia šiame versle, ji neslėpė: „Jei prastai gaminsi, tai ir neparduosi, jei neprekiausi ir apie produktus niekam nepasakosi, tai rezultato taip pat nebus. Negalėčiau kažko išskirti, visi etapai labai svarbūs. Kaip gamini, ar laikaisi savo standartų, ar kalbi apie tai, ar išmanai savo sritį – viskas turi būti atliekama labai atsakingai ir kruopščiai.“

Sėkmės formulė

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 125, 2023 m. lapkričio 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Per aštuonerius ūkininkavimo metus Rolandas Lančickas surinko savo klientų, kuriems tiekia šviežias uogas, ratą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.