Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Gamtos anomalijų replėse

2024/06/16


Kiekvienais metais gamta žemdirbiams pateikia įvairiausių staigmenų: šalnų, krušų, sausrų, per didelį kiekį lietaus. Skirtumas tik tas, kad pasaulio klimatui stipriai keičiantis, ir Lietuvos ūkininkai vis labiau jaučia gamtos anomalijų spaudimą. Liūtys, krušos prasiaučia lokaliai. Vieni augalai, esantys tame pačiame lauke, džiūsta, kiti – mirksta. Jei javų augintojai jau turi galimybes naudotis pilnais pasėlių draudimo paketais, tai daržininkai, uogininkai ir sodininkai dar tebediskutuoja su draudikais. Deja, laikas nelaukia.

Dar tik pradžia

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Druskininkų padalinio pirmininkas Antanas Vailionis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jų rajone pasėliai nedžiūsta, drėgmės užtenka, tačiau jos galėtų būti ir daugiau: „Jei taip ir toliau bus, tai, kaip sakau, gal vienas sezonas per penkerius metus bus ir geras. Tačiau dabar – dar tik vasaros pradžia.“ ŪP paklaustas, kokias kultūras augina dzūkai, LŪS padalinio pirmininkas atsakė, kad praėjusiais metais dominavusius avižų, rugių ir grikių plotus užėmė rapsai ir kviečiai. Šiais metais auginamos ir pupos. „Kad Dzūkijos žemėse augtų pupos – to dar nebuvo“, – stebėjosi A. Vailionis.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius tvirtino, kad šie metai įdomūs. „Yra ūkių laukų, sulaukusių per daug drėgmės, yra ir tokių, kurie jos stokoja. Yra ūkininkų, sakančių, jog tokių gerų metų dar nebuvo matę. Bendra tendencija, bent jau klimato prasme, yra teigiama. Tačiau anomalijų yra ir su tuo reikia susitaikyti“, – ŪP teigė M. Maciulevičius.

Netolygus kritulių kiekis

Labai nevienodai krituliai pasiskirstė ir Alytaus rajone. Pasak šio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vytauto Patinsko, viename lauke lietus lyja ir gali būti juntamas drėgmės perteklius, o kitame, esančiame už kilometro, augantys pasėliai džiūsta. „Alytaus rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, juostomis praėjo kruša, tačiau didelių nuostolių nepadarė. Todėl žemdirbiai nesigundo drausti pasėlių, draudžiasi vangiai“, – pripažino V. Patinskas.

Kitokia situacija Joniškio rajone. Kaip ŪP sakė LŪS Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas, po praėjusių metų, kai kruša nušlavė didžiąją dalį šio rajono ūkininkų derliaus, šiais metais žemdirbiai pasėlius draudžia dar aktyviau. Tą redakcijai patvirtino ir Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. „Kruša ir šiais metais neaplenkė Joniškio r. laukų. Ji siaurais ruožais praūžė net 3 kartus. Keliems ūkininkams, kurie buvo apdraudę pasėlius, kruša suniokojo 10–20 proc. žieminių rapsų. Vienam ūkiui išdaužė 27 ha liucernų“, – pasakojo J. Vaitekūnas.

Žala skirtingose vietose

Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika tikino, kad augalininkystės ūkiai yra pateikę nemažai pranešimų apie krušos padarytus nuostolius skirtingose Lietuvos vietose. Tačiau didelės panikos ir prastų rezultatų kol kas nėra, nes augalai sugebėjo puikiai regeneruoti. Kitose šalyse kruša ir liūtys ūkininkams padarė labai daug nuostolių. „Reikia tikėtis, kad pas mus bus ramiau nei Vakarų ar Centrinėje Europoje. Ten nuostoliai – milžiniški. Pvz., Nyderlanduose kovo mėnesį stipri kruša padarė labai daug nuostolių, to niekada nėra buvę. Žemdirbiai neturi ką drausti, nes nepažeistų laukų nėra“, – teigė M. Rusteika.

„VH Lietuva“ vadovas akcentavo, kad šiais metais Lietuvoje pasėlių draudimas yra žymiai suaktyvėjęs. Pasėlius saugo apie 20 proc. daugiau naujų ūkių, auga ir draudžiamas plotas. Atsiranda nemažai smulkiųjų ūkių, kurie pradeda aktyviai saugoti pasėlius.

„Joniškio r., kuriame derlingas dirvožemis, keletą metų išsiskiria besidraudžiančių žemdirbių gausa. Ten esame apdraudę apie 80 proc. viso draustino ploto. Šio rajono žemdirbiai – pavyzdys, kaip reikia saugoti savo verslą nuo meteorologinių reiškinių, kurie žemdirbių pastaruoju laikotarpiu neaplenkia, – ŪP pastebėjo M. Rusteika. – Kai praėjusiais metais kruša nusiaubė Joniškio r., mes pagelbėjome žemdirbiams draudimo išmokomis. Jos vien Joniškio r. viršijo 6 mln. Eur. Žemdirbiai gavo lėšų, už kurias galėjo sėti, vystyti veiklą. O juk buvo ir tokių, kurie jau iš žemės ūkio pasitraukė arba išnuomojo žemes. Tai nėra pačios maloniausios situacijos, tačiau pastebime, kad pasėlių draudimas iš dalies gali nuo to apsaugoti. Palyginti su praėjusiais metais, šiuo laikotarpiu pranešimų dėl krušos patirtų nuostolių yra nemažai, tad jei kruša dabar daro nuostolius, tai kas bus vasarą. Iki derliaus nuėmimo yra pakankamai daug laiko. Derlių ir rezultatus skaičiuosime, kai jie bus žemdirbių aruoduose.“

Martynas Rusteika
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sakė, kad augalininkystės ūkiai yra pateikę nemažai pranešimų apie krušų padarytus nuostolius skirtingose Lietuvos vietose.

Skaičiuoja nuostolius

Dėl krušos didelių nuostolių patiria sodininkai ir uogininkai. Prieš kelias savaites kruša nusiaubė Panevėžio r. esantį Alekso ir Pauliaus Speičių ūkį „Sodo gėrybės“. „Tokio stiprumo krušos niekada neturėjome. Ledai krito su liūtimi gal 20 min. Prilijo 40 mm kritulių. Tik dabar, po dviejų savaičių, daugmaž visur galime įkelti koją. Nukentėjo obelys, kriaušės, medeliai, serbentai, braškės. Sugadino daug obuolių, braškes ir jų lapus sukapojo, neliko net trečdalio krūmo. Kiek yra nuostolių? Geriau ir neklauskite. Kiek kalbėjau su sodininkais, draudimo metodikos nėra, todėl niekas nei sodų, nei uogų nedraudžia“, – ŪP sakė P. Speičius.

Braškių augintojai ŪP pasakojo, kad braškėms šiais metais stipriai pakenkė kruša, pradedant Suvalkija, baigiant Aukštaitija. Esą ūkininkai, auginantys braškes ir šilauoges, prarado apie 50 proc. derliaus, nukentėjo ir juodieji serbentai. Pasak Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovės Vitalijos Kuliešienės, šiais metais užmegztus vaisius ir uogas kai kuriuose rajonuose gerokai praretino kruša, todėl bėdų iš tiesų yra. „Rajonų savivaldybių administracijos visa tai fiksuoja. Dar tik birželis, neaišku, kokių gamtos anomalijų dar bus. Juk nuo to neapsidrausi. Nuo šalnų nedraudžia, nuo krušos – sudėtingas variantas. Kuri pelno siekianti draudimo kompanija norės drausti nuostolingą verslą?“ – kalbėjo V. Kuliešienė.

Vitalija Kuliesiene
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė sakė, kad šiais metais užmegztus vaisius ir uogas kai kuriuose rajonuose gerokai praretino krušos.

Įvardija rizikas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje: Viename Joniškio r. ūkyje kruša išdaužė 27 ha liucernų.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas