Gamtos atkūrimo reglamentas: klausimai be atsakymų

Nepraėjo be skandalų

Prieštaringai vertinamo ES Gamtos atkūrimo reglamento priėmimas nepraėjo be skandalų. Įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ rašė, kad Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomášas Taraba balsą už istorinį ES gamtos reglamentą išmainė į sutarimą, leidžiantį jų šalyje medžioti lokius.

„Politico“ publikacijoje pavadinimu „Jei norite išsaugoti gamtą, žudykime lokius“ rašė, kad T. Taraba leidiniui telefonu sakė: „Mes labai aiškiai pasakėme, kad negalime palaikyti Gamtos atkūrimo reglamento tol, kol negausime patvirtinimo mūsų naujiems įstatymams dėl lokių. Ir taip atsitiko.“ Šios šalies nacionalinį įstatymą dėl meškų medžiojimo šalia gyvenviečių palaikė ir Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. 

Kuriozinė situacija dėl balsavimo susiklostė Austrijoje. Leidinys „Politico“ rašė, kad drama dėl Gamtos atkūrimo reglamento persikelia į ES Teisingumo Teismą. Austrija jau kreipėsi dėl balsavimo, kuriuo reglamentas buvo priimtas, teisėtumo, nes Austrijos vyriausybė prieš balsavimą raštu buvo informavusi Europos Tarybai pirmininkaujančią Belgiją, kad Austrija nepalaiko Gamtos atkūrimo reglamento, o jų klimato ministrė Leonore  Gewessler neturi teisės balsuoti.

Be to, Austrijos valdančioji liaudies partija (ÖVP) grasina pareikšti ieškinį klimato ministrei L. Gewessler už tai, kad ši pritarė naujajam ES gamtos atkūrimo reglamenui. ÖVP generalinis sekretorius Christianas Stockeris pranešė, kad Austrijos žaliųjų partijai priklausančiai L. Gewessler gali būti pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo pareigomis, nes ji, balsuodama už ES teisės aktą, tyčia pažeidė šalies įstatymus.

Lenkijos pozicija

Kaimyninė Lenkija yra viena iš šešių valstybių, balsavusių prieš ES Gamtos atkūrimo reglamentą. Ji Europos Tarybai buvo pateikusi pareiškimą, kad reglamente neatsižvelgiama į galinčius atsirasti neatitikimus tarp ekosistemų apsaugos bei atkūrimo tikslų ir šių tikslų įgyvendinimo metodų. Dėl šios priežasties Lenkija negalėjo pritarti šiam reglamentui. „Pagrįstos abejonės dėl visiško šio reglamento projekto principų priėmimo kelia klausimų, susijusių su žemės ūkio sektoriumi, ne tik Lenkijoje, bet ir visoje ES. Šie klausimai dažnai apima ES žemės ūkio rinkos veikimo pagrindus, atsižvelgiant į sisteminius pokyčius, padarytus pagal Europos žaliojo kurso strategijos principus, dėl kurių šiuo metu deramasi iš naujo“, – argumentavo Lenkija. Kaimyninė šalis mano, kad reglamento tikslai yra plataus užmojo, tačiau galimybė veiksmingai įgyvendinti šias priemones kelia abejonių, visų pirma, dėl riboto finansavimo. Nuo pat Gamtos atkūrimo reglamento projekto rengimo pradžios Lenkija nuolatos akcentavo, kad nepavyksta garantuoti tinkamų finansinių išteklių gamtai atkurti, laikytis pareigų pagal reglamentą. Tam, kad būtų pereita prie nurodytų tikslų įgyvendinimo, reikėtų padidinti finansinius asignavimus gamtos atkūrimui. Be to, Lenkijos požiūriu, dokumente nustatytas laikotarpis nėra adekvatus, atsižvelgiant į planavimo, ekosistemų atstatymo bei atkūrimo procesų sudėtingumą ir jų ilgą trukmę.

Dalyvavo posėdyje

Kokia buvo mūsų šalies politikų ir aplinkosaugininkų pozicija dėl Gamtos atkūrimo reglamento, nuomonę galima susidaryti iš birželio 14 d. Seimo Europos reikalų komitete (ERK) vykusio posėdžio. Kvietimą jame dalyvauti likus mažiau nei pusvalandžiui iki pradžios gavusi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) socialiniame tinkle rašė: „Aplinkosaugininkas Žymantas Morkvėnas įtikinėjo politikus paremti reglamentą, neva reglamento įgyvendinimas duos Lietuvai pasakiškos naudos: papildomai kainuos tik apie 20 mln. Eur kasmet, o metinė nauda sieks apie 1 mlrd. Eur.  Iš kur tokios fantazijos? Tokias pasakėles skleidė ir EK, tvirtinusi, kad atkuriant natūralią aplinką būtų gauta ekonominės naudos už beveik 1 860 mlrd. Eur, o tai kainuotų tik 154 mlrd. Eur. LMSA mano, kad jei realiai būtų tokia finansinė grąža, tai pasauliniai finansiniai fondai eilėje stumdytųsi, kad tik gauti progą investuoti į tokį neįtikėtiną dalyką. Dabar gi net pati reglamentą pasiūliusi EK suka uodegą ir nenori skirti būtinų finansų projektuojamiems ambicingiems užmojams įgyvendinti.“

Įvairios nuomonės

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo ERK posėdyje pareiškė, kad Lietuva ES Gamtos atkūrimo reglamentą visais jo derinimo etapais palaikė, todėl dabar jo koreguoti nebegali. Ministras teigė neturintis priekaištų reglamento turiniui.

Labai konkrečiai ir taikliai dėl sąlygų, kurios būtinos, kad būtų galima palaikyti tokio įpareigojančio įstatymo priėmimą, pasisakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pabrėžė, kad reglamento reikalavimai suvaržys žemdirbystę ir miškininkystę, šioje srityje pažeidžiant subsidiarumo principą, bei apribos privačią nuosavybę.

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis glaustai išdėstęs argumentus, kodėl šiame etape reikėtų reglamento netvirtinti, siūlė perkelti diskusiją dėl ES Gamtos atkūrimo reglamento turinio naujajam EP ir EK. Tačiau į šį siūlymą nebuvo atsižvelgta.

Kaip vėliau išplatintame pranešime rašė ERK narys Tomas Tomilinas, EK esą neleido Lietuvai pakeisti pozicijos dėl Gamtos atkūrimo reglamento, nes Seimo nariai gavo daugiau kaip 850 piliečių pasirašytą laišką.

Tai perskaitęs vienas ŪP skaitytojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, kuri redakcijai yra žinoma, retoriškai klausė, kas gali paneigti, kad šioje vietoje nepadirbėjo aplinkosauginės organizacijos, kurių veiklai iš Klimato kaitos programos ne taip seniai buvo skirta 0,5 mln. Eur. „Už tokią sumą aš gal ir tūkstantį parašų būčiau surinkęs. Dosnu taip švaistytis, kai gynybai „gramdomi“ pinigėliai nuo šalies įmonių pelno, nuo degalų ir kitų sričių dugno“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Nėra poveikio vertinimo

LGAA prezidentas A. Macijauskas pastebėjo, kad būtų gerai, jog visada, prieš priimant bet kokį sprendimą, būtų padarytas jo poveikio vertinimas. Dabar vėl buvo priimtas ES reglamentas, tačiau nei Europos, nei Lietuvos mastu nebuvo atliktas poveikio vertinimas, todėl šis įstatymas yra neatsakingas. „Lygiai tas pats buvo priimant ir Europos žaliąjį kursą. Prieš 5 metus mes įspėjome, kad nors jo idėja yra labai gera, bet priemonės – kvailos. Mūsų spėjimas pasitvirtino 100 proc. Dabar žaliasis kursas iš esmės peržiūrėtas. Manau, kad ir su ES Gamtos atkūrimo reglamentu bus tas pats. Jis bus peržiūrėtas naujojo EP ir EK. Iš vienos pusės, labai blogai, kad su socialiniais partneriais nebuvo derinta ir aptarta. Kas yra Ž. Morkvėnas, kuris kalbėjo Seimo ERK posėdyje, kai buvo aptariama mūsų šalies pozicija dėl ES Gamtos atkūrimo reglamento, aš nežinau. Tas žmogus atstovauja kažkam, bet neaišku kam, jis neturi jokių mokslinių laipsnių, atitinkančių jo atstovaujančią poziciją. Tiesiog jis – apsukrus žmogus, gyvenantis iš įvairiausių fondų, todėl jo pastabos turėtų būti mažiausiai reikšmingos. Ir jei 850 piliečių raštas, kurį gavo Seimo nariai, gali nuspręsti Lietuvos likimą ir paveikti sprendimus, tai – apgailėtina. Reiškia, kad kitų, daugiau nei 2 mln. gyventojų, nuomonė yra nesvarbi“, – stebėjosi LGAA prezidentas ir neslėpė turįs vilties, jog šis reglamentas bus atšauktas.

Anot A. Macijausko, pirmiausia, Lietuva neturi tiek pinigų jam įgyvendinti. LGAA skaičiavimais, tam prireiktų 2 mlrd. Eur, iš kurių ekonominės naudos nebus. „Jei paklausite eilinio Lietuvos žmogaus, ar jis sutinka susimokėti už gamtos atkūrimą, aš net neabejoju, kad jis iš asmeninių lėšų nieko nesiruošia mokėti. O norint įgyvendinti šį reglamentą, kiekvienas žmogus turės sumokėti apie 700–800 Eur iki 2030 m. Abejoju, ar žmonės pasiruošę mokėti“, – dėstė A. Macijauskas.

Praėjo slidžiai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, kalbėdamas apie balsavimą dėl ES Gamtos atkūrimo reglamento, minėjo, kad jis praėjo labai „slidžiai“. Reikalinga dauguma susidarė, kai, anot žiniasklaidos, paskutiniu momentu buvo „nulaužta“ Slovakija ir Austrija. „Ši tema turi savo priešistorę. Mano supratimu, ES Gamtos atkūrimo reglamentas buvo stumiamas tikrai lakią fantaziją turinčių žmonių. Didelis kiekvieno ekosistemos tipo naudos ir sąnaudų santykis, kai naudos ir sąnaudų santykis svyruoja nuo 4:1 iki 38:1, palieka pakankamą maržą užtikrinti, kad ekosistemos atkūrimas būtų efektyvus, net jei nauda bus mažesnė nei tikėtasi. Apie tai klausimą EK dar 2022 m. pateikė tuometis europarlamentaras Bronis Ropė“, – ŪP minėjo E. Pranauskas. 

Anot LŽŪBA prezidento, reikėtų tik pasiūlyti Lietuvos žmonėms, pvz., esamiems ar būsimiems pensininkams, tokią milžinišką investicijų grąžą ir norinčiųjų investuoti į gamtos atkūrimą ir su lazda neatsiginsi. „Dokumento dar neteko analizuoti, tačiau COPA ir COGECA sekretoriato pirminė analizė aptiko dokumente ir teigiamų dalykų. Štai šlapynių atstatymo ambicijos dokumente gerokai sumažėjo: 2030 m. teks atstatyti 30 proc. buvusių šlapynių, 2040 m. – 40 proc. (vietoje 50 proc.), 2050 m. – 50 proc. (vietoje 70 proc.). Svarbu tai, kad, anot COPA ir COGECA analitikų, šių įpareigojimų valstybės narės negali perkelti ant ūkininkų pečių, išskyrus nacionalinėje teisėje nustatytus atvejus. Tik ar neatsitiks taip, kaip įvyko su saugomomis teritorijomis? O gal bus kuriamos labai patrauklios žemės savininkams priemonės? Tokios kaip dabartinė. Tiesa, nebe 8 tūkst. ha, bet 6 tūkst. ha šlapynių atkūrimo priemonė, kuri dosniai, jei neapgauna atmintis, apie 3 tūkst. Eur/ha finansuojama tiek iš RRF, tiek iš nacionalinio biudžeto lėšų. Reglamento priėmimui priešinosi vienos iš „neturtingiausių“ ES valstybių narių: Vengrija, Suomija, Italija, Lenkija, Švedija ir Nyderlandai bei susilaikiusi Belgija...“ – pokalbį baigė E. Pranauskas.

Politinis burbulas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje  Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.