Gamtos atkūrimo reglamentui galutinai uždegta žalia šviesa – lėmė vieno balso persvara (papildyta)

Gamtos atkūrimo reglamentui pritarė 20 valstybių: Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija. Prieš pasisakė 6 šalys: Italija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Suomija ir Švedija. Belgija susilaikė.

Pasak Aplinkos ministerijos pranešimo spaudai, „Lietuva šiam reglamentui pritarė paskelbdama nacionalinį pareiškimą, kuriame išdėstyti mūsų šaliai susirūpinimą keliantys klausimai. Pareiškime teigiama, kad šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą, ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Todėl stabilus, aiškus, solidus ir kryptingas finansavimas naudojant ES lėšas yra viena iš prielaidų veiksmingai įgyvendinti atkūrimo priemones ir kompensuoti įvairaus laipsnio ekonominės veiklos apribojimus“.

...šio Reglamento įgyvendinimas padidins administracinę ir finansinę naštą, ypač Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat pažymėjo, kad „Lietuva visuomet palaikė šio reglamento priėmimą“ ir esą vykstant deryboms dėl šio teisės akto pavyko pasiekti svarbių nuolaidų“.

Kaip pastebi „EuroNews“, reglamentas buvo priimtas Austrijos ministrei paskutinę minutę pakeitus savo nuomonę ir taip sudarius galimybę įstatymą priimti minimalia persvara.

Reglamento svarstymo metu visą laiką buvo grėsmė, kad jis gali būti blokuojamas.

Reglamentui nepritarusios ES šalys nurodė susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ūkininkavimo sektoriumi, aplinkosaugos ir tvarumo standartais bei įgyvendinimo sąnaudomis. Italijos aplinkos viceministrė pabrėžė, kad šalis negali pritarti tam, kad žemės ūkio sektoriui būtų didinama ekonominė ir administracinę našta.

Italijos aplinkos viceministrė pabrėžė, kad šalis negali pritarti tam, kad žemės ūkio sektoriui būtų didinama ekonominė ir administracinę našta.

Austrijos klimato ministrė L. Gewessler už Gamtos atkūrimo reglamentą nusprendė balsuoti nepaisydama vyriausybės vadovo valios. Šis ministrės poelgis dabar, vos keliems mėnesiams likus iki Austrijos parlamento rinkimų, sukėlė koalicijos krizę.

„Žinau, kad Austrijoje sutiksiu pasipriešinimą, tačiau esu įsitikinusi, kad dabar pats laikas priimti šį įstatymą“, – Austrijos ministrę cituoja ir „Spiegel“.

Tuo tarpu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ragino: „Atidėkime ideologiją į šalį ir imkimės darbo visi kartu. Laikas politinėms ir ideologinėms diskusijoms baigėsi, dabar imkimės darbo".

Atidėkime ideologiją į šalį ir imkimės darbo visi kartu. Laikas politinėms ir ideologinėms diskusijoms baigėsi, dabar imkimės darbo. (V. Sinkevičius)

Tačiau iš tiesų dar visaip gali būti. Austrija kreipėsi į Europos teismą, kad būtų anuliuotas Gamtos atkūrimo reglamentas. Austrijos klimato ministrė L. Gewessler, padėjusi įstatymui įgyti daugumą, nekalbėjo Austrijos vardu, teigia kancleris Karlas Nehammeris.

Apie ką Gamtos atkūrimo reglamentas

Gamtos atkūrimo reglamentas, kurį Komisija pasiūlė 2022 m. birželio mėn., buvo preliminariai suderintas su ES Taryba pernai lapkritį.

Tai pirmasis priimtas tokio pobūdžio reglamentas. Šiuo teisės aktu siekiama nustatyti priemones, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visos ekosistemos, kurias reikia atkurti.

Reglamentas taikomas įvairioms sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, miškų, žemės ūkio ir miesto ekosistemoms, įskaitant šlapynes, pievas, miškus, upes ir ežerus, taip pat jūrų ekosistemoms.

Iki 2030 m. valstybės narės, įgyvendindamos atkūrimo priemones, pirmenybę teiks „Natura 2000“ teritorijoms. Dėl buveinių, kurios laikomos prastos būklės, kaip išvardyta reglamente, valstybės narės imsis priemonių, kad atkurtų: iki 2030 m. – bent 30 proc.; iki 2040 m. – bent 60 proc.; iki 2050 m. – bent 90 proc.

Apdulkintojų apsauga. Pastaraisiais dešimtmečiais laukinių vabzdžių apdulkintojų gausa ir įvairovė Europoje labai sumažėjo. Siekiant spręsti šią problemą, reglamentu nustatomi konkretūs reikalavimai dėl priemonių, kuriomis siekiama ne vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų populiacijų nykimą.

Reikalavimai įvairių tipų ekosistemoms. Reglamente nustatyti konkretūs reikalavimai įvairių tipų ekosistemoms, įskaitant žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir miesto ekosistemas.

Valstybės narės nustatys priemones, kuriomis bus siekiama pagerinti du iš šių trijų rodiklių: pievų drugelių populiaciją, organinės anglies atsargas pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai būdingi didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai, dalį. Miško paukščių populiacijos didinimas ir užtikrinimas, kad iki 2030 m. pabaigos nebūtų grynųjų nuostolių miesto žaliosiose erdvėse ir medžių lajų dangoje, taip pat yra pagrindinės šio naujojo įstatymo priemonės.

Valstybės narės įgyvendins priemones, kuriomis siekiama atkurti nusausintus durpynus ir iki 2030 m. ES lygmeniu pasodinti bent tris milijardus papildomų medžių. Siekdamos iki 2030 m. bent 25 000 km upių paversti laisvai tekančiomis upėmis, valstybės narės imsis priemonių, kad pašalintų žmogaus sukurtas kliūtis paviršinių vandenų sujungimui.

Nacionaliniai atkūrimo planai. Pagal naująsias taisykles valstybės narės turi iš anksto planuoti ir pateikti Komisijai nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip jos pasieks tikslus. Jos taip pat turi stebėti savo pažangą ir teikti apie ją ataskaitas, remdamosi ES masto biologinės įvairovės rodikliais.

ŪP portalo informacija

ES nuotr.: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Liuksemburge vykusiame ES aplinkos tarybos posėdyje pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui.