Gamtos iššūkis ūkininkams: kaip šilta žiema paveikė ekologinius ūkius?

Žiemos įtaka žiemkenčiams ir piktžolėms

Pasak A. Kelečiaus, vasario viduryje apžiūrėti mokomojo ūkio žieminių kviečių plotai nuteikė optimistiškai. Nors šaltasis periodas buvo trumpas, staigus atšalimas padėjo suvaldyti vasarines piktžoles, kurios dėl ankstyvo augimo jau buvo sudygusios.

„Pagaliau sulauktas šaltis išgelbėjo mūsų kviečius. Naktimis temperatūra siekė iki -10 °C, o tai pakako, kad piktžolės nunyktų, bet pasėliai išliktų gyvybingi“, – teigė specialistas. Jis taip pat pabrėžė, kad plona sniego danga neleido kenkėjams ir ligoms sėkmingai peržiemoti.

Kita vertus, šaltis padeda išspręsti ankstesnio derliaus pabirų problemą. Apie tai užsiminė ir A. Kelečius, mat mokomojo ūkio lauke, kur pernai augo avižos, rudenį buvo pasėti kviečiai. „Tiek avižos, tiek pupos yra kantrios, todėl, į jų vietą pasėjus žiemkenčių, po šiltos žiemos galima sulaukti kultūrų mišinio, – perspėjo jis. – Svarsčiau, kad pasėję žieminių kviečių ir žiemą nesulaukę bent –8 °C, turėsime problemų, nes šiltą žiemą sudygusios ir žiemkenčius praaugusios vasarinės kultūros neiššals ir pavasarį ekologinėmis akėčiomis jau nepavyks išakėti. Tad turėsime „kvietavižų“ lauką.“

Žinoma, kviečių ir avižų mišinys vertingas produktas, tikrai vertinamas žaliavalgių, tačiau didesnį kiekį naudingai parduoti nepavyktų. Pasak pašnekovo, pirkėjai tikisi gauti nemaišytų grūdų, kad galėtų sumaišyti jiems reikalingu santykiu. Be to, kai kultūros sumišusios, labai sudėtinga nuimti derlių, nes subręsta skirtingu laiku, pridūrė specialistas.

Kenkėjų populiacijos pokyčiai

Ekologinių augalininkystės ūkių savininkams šilta žiema bene daugiausia nerimo kėlė dėl palankių sąlygų kenkėjams peržiemoti. Grūdinėms ir ankštinėms kultūroms, rapsams pavojingi vabzdžiai neblogai prisitaiko ir prie šaltos žiemos, jeigu žemę užkloja stora sniego danga. Bet šiųmečiai orai, kai termometro stulpelis beveik visą žiemą nenusileido žemiau 0 °C, žemdirbius jau varė į neviltį. Lengviau atsidusti buvo galima tik vasarį užėjus žiemiškiems šalčiams. „Per šias maždaug dvi savaites tikėtina nemažai kenkėjų iššalo. Žemės beveik nedengė sniegas, tad šalčio poveikis turėjo būti dar stipresnis. Vis dėlto galima tikėtis gausesnės amarų populiacijos, teks pakovoti ir su tripsais bei ankštinių kultūrų vaisgraužiais“, – prognozuoja A. Kelečius.

Neretai manoma, kad kuo stipresnis šaltis, tuo mažiau vabalų peržiemoja. Pašnekovo nuomone, tai ne visai tiesa. „Kai šaltis nedidelis, vabzdžiai reaguoja į temperatūrą, tampa aktyvesni ir, jeigu staiga atšąla, jie būna mažiau atsparūs, labiau pažeidžiami. Todėl didelė tikimybė, kad šią žiemą, nors didesnė jos dalis buvo iš tiesų neįprastai šilta, daug kenkėjų iššalo“, – svarsto Vilkijos mokomojo ūkio vadovas.

Kova su kenkėjais ekologiniuose ūkiuose, kur visiškai atsisakoma cheminių produktų, paprastai gerokai sudėtingesnė ir ne tokia sėkminga, kaip cheminius insekticidus naudojančiuose tradiciniuose ūkiuose. Dalis ekologiškai ūkininkaujančių augintojų net pafilosofuoja, kad užaugintu gėriu vienaip ar kitaip teks pasidalinti ir su šalia gyvenančiais gyviais. Tad belieka pasitelkti biologinius su kenkėjais metodus: augalų sėjomainą, įsėlius, vabzdžius atbaidančių augalų įterpimą. Šioje kovoje pagelbėti gali ir ankstinama arba vėlinama kultūrinių augalų sėja, taip pat mišrių kultūrų sėja.

Kaip pavyzdį specialistas paminėjo kviečių laukuose sėjamas garstyčias, kurios ne tik praturtina dirvožemį, bet ir atbaido kai kuriuos kenkėjus. Tik derinant skirtingas kultūras, svarbu atsižvelgti į joms būdingą aukštį, kad viena kitos nestelbtų.

„Apskritai garstyčios ekologiškai ūkininkaujant yra itin vertingos. Jos tinka ir kaip tarpinis augalas arba žaliasis pūdymas, ne tik kovoja su kenkėjais, bet nustelbia piktžoles, – apie augalo privalumus pasakojo žemės ūkio specialistas. – Jų grūdeliai gerokai mažesni nei kviečių, todėl, valant nuimtą derlių, nesunku atskirti.“

Vasariniams javams puikiai tinka ir dobilai. Nuėmęs varpinių kultūrų derlių, ūkininkas vėliau sulauks ir dobilų derliaus, nes jų sėklos subręsta vėliau. „Nusprendus dobilus palikti lauke antriems metams, galima nuimti žolę, o kitais metais subrandinti ir nukulti sėklas, o liekanas įterpti į dirvą. Šaknyse kaupdami azotą dobilai praturtina dirvą, leidžia jai atsigauti po javų auginimo“, – apie papildomą šių augalų naudą pasakojo pašnekovas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad šias technologijas ekologiniai ūkiai turėtų taikyti vietoje insekticidų, pesticidų ir cheminių trąšų.

Dirvožemio kokybės gerinimas

Svarbų vaidmenį dirvožemio kokybei turi šaltis, nes formuoja dirvožemio struktūrą. „Rudenį žemė šiek tiek susmenga, tampa kietesnė, ypač sunkesnė, tad pavasarį sunkiai džiūsta ir lėčiau įšyla. Kita vertus, nejudinama dirva pavasarį gali pernelyg išdžiūti ir tapti kieta it plyta. To galima išvengti, jeigu žiemą žemėje laikosi įšalas. Šaltis dirvą ardo, purena, todėl pavasarį į ją patenka daugiau oro, drėgmė ne išgaruoja, bet skverbiasi gilyn ir leidžia augalams optimaliai vystytis“, – paaiškino A. Kelečius.

Ekologiniuose ūkiuose dirvožemis gerinamas ir biologinėmis priemonėmis – įterpiant augalų liekanas, naudojant mikroorganizmų preparatus bei taikant tinkamą sėjomainą. Pavyzdžiui, dobilų įsėlis ne tik papildo dirvą azotu, bet ir padeda palaikyti jos biologinį aktyvumą.

Visada naudinga nuėmus derlių susmulkintas augalų liekanas įterpti į žemę, o kad geriau vyktų biodegradacijos procesas, verta panaudoti biologinių priedų. Vilkijos mokomojo ūkio vadovas perspėja, kad renkantis šiuos priedus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę: „Aplinkai jautrūs biologiniai produktai turi būti gaminami griežtai laikantis technologijų. Jeigu bakterijos dėl šalčio ar per aukštos temperatūros žūsta, produktas tampa neveiksmingas. Kai kurie ūkininkai saugodami, kad ultravioletiniai spinduliai nesunaikintų mikroorganizmų, barsto arba purškia biologinius priedus ant augalų liekanų ir iš karto lėkštiniais skutikais įterpia į žemę. Gaunasi savotiškas mulčavimo efektas.“

Paprastai tokie darbai atliekami rudenį. Baigiantis žiemai aktualu, kaip pagerinti dirvožemio būklę pavasarį. Specialistas patarė, kai tik jau bus galima įvažiuoti į laukus, „pakilnoti“ dirvą, įleisti oro, kad ji išsaugotų daugiau drėgmės. Į tokią dirvą įbertos sėklos lengviau ir greičiau sudygs.

„Vis tik kad ir kaip planuotume, kaip sakau, palaiminti tie ūkininkai, kurie turi nuojautą. Jeigu ne laiku pradėsi kažką daryti, tarkime, per anksti judinti dirvožemį, gali pridaryti tiek grumstų, kad ir daug kartų purendamas žemę gero rezultato nepasieks,– tvirtina A. Kelečius, pridurdamas, kad augalininkyste užsiimantis ūkininkas visada turi būti pasirengęs keisti planus, iš anksto reikia turėti planą „B“. – Na ir, žinoma, modernios technikos.“

Kauno technologijų mokymo centro informacija