Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024
Ashburn +19,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 26 Geg 2024

Gamtos kataklizmai verčia žemdirbius saugoti savo verslą

2020/12/19

Žemdirbiai šiemet, tikėtina, mažiau negu kiti verslai kentėjo dėl paskelbto karantino, po kelerių sudėtingų metų džiaugėsi geresniu derliumi, bet nemaža dalis šiuos metus prisimins su kartėliu – kai kuriems žemės ūkio produkcijos augintojams išbandymų nešykštėjo gamta.

Išskirtiniai metai

Savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, jog šie metai parodė, kad svarbu nuo nuostolių apsaugoti visus augalų pasėlius.

Šie derliaus metai žemdirbiams išskirtiniai buvo ne tik dėl pasaulį stingdančios COVID-19 pandemijos, bet ir dėl itin permainingos gamtos.

Po šiltos, ramios žiemos žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai tikėjosi ramiau atsikvėpti, tačiau jau pavasarį užsitęsusi sausra, stiprūs vėjai kėlė nerimą dėl žiemkenčių ir pavasarį pasėtų pasėlių. Gegužės 12-osios rytą iškritęs sniegas išgąsdino daugelį žemdirbių – atrodė, kad žieminių rapsų derlius sunaikintas. Tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ (VH) Lietuvos filialas „VH Lietuva“ vien gegužę sulaukė beveik 200 pranešimų dėl padarytos žalos 20-yje tūkst. ha. Buvo įvertinti fondo narių nuostoliai, jiems padaryta žala atlyginta.

Jau po mėnesio užklupo audrų ir krušų savaitė. Pasėliai buvo niokojami kiekvieną dieną skirtinguose rajonuose. Daugiausia nuostolių dėl šių meteorologinių reiškinių patyrė Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Kauno, Jurbarko, Kėdainių, Jonavos, Širvintų, Molėtų rajonų žemdirbiai. Buvo pažeisti beveik visi draustini augalai – nuo javų, rapsų iki kukurūzų bei lubinų.

Paskutinę birželio naktį iškritę net 50–100 mm kritulių ir stiprus vėjas išguldė ir net susuko augalus. Po dešimties dienų savidraudos fondas jau galėjo teigti, kad nukentėjo daugiau kaip 800 apsidraudusių ūkių, o pažeistas plotas viršijo 100 tūkst. ha.

Lyg to būtų maža, prieš pat nuimant derlių, kai labiausiai bijoma krušos, gamta trenkė dar stipriau. Vos per kelias minutes rapsų laukus talžę ledėkai „iškūlė“ dalį derliaus Šiaurės Lietuvoje. Vietomis nuostoliai siekė iki 100 proc.

„Vyrauja nuostata, jog mūsų žemdirbiai daugiausia investuoja į rapsų ir javų laukus, todėl tik juos ir reikia saugoti. Šie metai parodė, kad svarbu nuo nuostolių apsaugoti visus augalų pasėlius“, – sako filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Anot jo, šiemet Lietuvos žemdirbių pasėliai kentėjo nuo krušos, audros, liūties, iššalimo, sausros bei ugnies. Žalų ekspertai įvertino nuostolius daugiau kaip 11-oje tūkst. laukų, kurių bendras plotas sudarė daugiau kaip 126 tūkst. ha. Dalis laukų buvo vertinami kelis kartus dėl pasikartojusių gamtos negandų.

Žemdirbiams 2020 derliaus metais „VH Lietuva“ išmokėjo daugiau kaip 8,5 mln. eurų už patirtus nuostolius dėl gamtos kataklizmų.

Savidraudos fondo plėtra Lietuvoje

2007 metais Lietuvoje pradėjusio veikti tarptautinio savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ apdraustas pasėlių plotas 2020 metais, palyginti su 2019 metais, padidėjo penktadaliu ir dabar siekia apie 20 proc. viso Lietuvoje draustino pasėlių ploto. Klientų skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Veiklos pradžioje Lietuvoje buvo 6 tūkst. ha apdraustų pasėlių, o šiais metais savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ apsaugojo beveik 320 tūkst. ha. Pavyzdžiui, Vokietijoje apdraudžiama trys ketvirtadaliai pasėlių, iš kurių 70 proc. tenka VH fondui.

Rizikų kainą nustato aktuarai

Savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“, kaip ir kitų draudikų, draudimo paslaugos kainą apskaičiuoja draudimo aktuarai (draudimo matematikai, rizikos vertintojai), įvertinę rizikų pasireiškimo tikimybę bei jų poveikį derliui. Tad draudimo paslaugos vartotojų noras – mažesnė kaina ir didesnė išmoka – tarpusavyje niekaip nesusiderina. Jei mažėja išmokos, mažėja ir kaina, jei didėja išmokos, kaina taip pat auga.

Pasėlių savidraudos fondo veiklos nuostolingumas (santykis tarp išmokėtų kompensacijų ir gautų įmokų) Lietuvoje per 13 metų siekia 75 proc., palyginti su kitose Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse siekiančiu 55–65 proc. nuostolingumu. Mat išmokų dydis priklauso nuo įvykusių draudžiamųjų įvykių, kuriems pats savidraudos fondas neturi įtakos – jis tik teisingai ir objektyviai įvertina patirtus nuostolius ir operatyviai juos atlygina. „Malonu, jog žemdirbiai vertina mūsų pastangas ir ilgalaikę tarpusavio partnerystę, o patyrus milžiniškų nuostolių dėl gamtos reiškinių padedame sumažinti finansinę naštą“, – tikina savidraudos fondo atstovas.

Žalų daugiau, bet reikia iniciatyvos

Daržovių, uogų augintojai, sodininkai kartais pasiguodžia, kad „VH Lietuva“ nesiima saugoti jų produkcijos.

„Reaguodami į jų lūkesčius, kartu su kitais savidraudos fondo padaliniais Europoje prieš keletą metų parengėme rizikos valdymo produktą ir jį pasiūlėme Lietuvos vaisių ir daržovių augintojams, – pasakoja M. Rusteika. – Tačiau per keletą metų buvo apdrausti vos keli hektarai sodų, o daržovių – apie 280 ha, kuriuose ūkininkauja 5–10 daržovių augintojų. Jiems išmokėtos draudimo išmokos buvo penkeriopai didesnės už gautas draudimo įmokas, bet daržininkai vis tiek manė, jog įmokos jiems turėtų būti gerokai mažesnės.“

Anot M. Rusteikos, jei daržovių augintojai, įvertinę patirtus nuostolius, norėtų gauti savidraudos fondo apsaugą, turėtų tarpusavyje susitarti dėl šios paslaugos apimčių ir dar kartą aptarti kartu su savidraudos fondo atstovais. „Tikime, kad, visiems susitelkus, 2021 derliaus metais bus pasiektas proveržis ir šiame sektoriuje“, – sako M. Rusteika.

Daržovių augintojai sukuria didelę pridėtinę vertę, todėl ir nuo gamtos jie nukenčia skaudžiau. Daržininkų nuostoliai dėl gamtos išdaigų didesni, tad ir draudimo imtis (apdraudusiųjų produkciją skaičius) turi būti gerokai didesnė už buvusią prieš keletą metų.

Dėmesys smulkiesiems

Savidraudos fondo filialo „VH Lietuva“ paslaugų teikiamos apsaugos efektyvumu jau įsitikino ir daugiausia jomis naudojasi stambūs ir vidutiniai versliniai ūkiai, kuriems žemės ūkio veikla teikia pagrindines pajamas. Smulkūs ūkininkai taip pat ima labiau domėtis ūkio rizikos valdymu. „Dėl to ir sukūrėme produktą smulkiesiems ūkiams, kad jie galėtų lengviau ateiti, peržengti biurokratinius mechanizmus ir greičiau integruotis į ūkio sistemą“, – sako M. Rusteika. Jo nuomone, didėjant Europos Sąjungos (ES) paramai smulkiesiems ūkiams ir vyraujant COVID-19 karantino sąlygoms, daugiau smulkių ūkininkų kaip pagrindinį pajamų šaltinį rinksis savo ūkį, o ne pašalpas. Parama smulkiesiems ūkiams ypač noriai naudojasi tokių valstybių kaip Vokietijos, Olandijos, Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Lenkijos ūkininkai, kur kartų kaita žemės ūkyje irgi ryški.

Pastabos su atgarsiu

M. Rusteikos teigimu, Lietuvos žemdirbiai dažnai patys kelia klausimus savidraudos fonde apsidraudusių žemdirbių susirinkimuose ar tiesiogiai bendraudami, fondas reaguoja į savo narių lūkesčius ir suteikia palankius sprendimus. Viena iš naujovių – jau minėtas produktas smulkiems ūkininkams.

„Dar 2019 metų gruodį pristatėme būsimas 2021 metų naujoves. Pagrindinė jų – pagausėjęs rizikų skaičius. Keletą metų iš eilės sulaukėme žemdirbių prašymų dėl pavasarinių šalnų rizikos apsaugos. Todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką. Taip pat per keletą pastarųjų metų fiksuojame sausros padarytus nuostolius pasėliams ir nuo šių metų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1 dienos, kaip įprasta, o nuo kovo 1 dienos, – sako M. Rusteika. – Iš žemdirbių visada laukiame pasiūlymų ir klausimų dėl draudimo produktų, draudimo apsaugos laikotarpio, visada esame nusiteikę diskutuoti ir reaguoti. Juk tik diskutuojant priimami geriausi sprendimai.“

Tad savidraudos fondas VH kuria inovatyvius rizikų valdymo sprendimus, kurie apsaugotų žemdirbius nuo didžiulių ir nevaldomų finansinių nuostolių. Specializuotas tarptautinis savidraudos fondas vis labiau padeda ir tampa žemdirbiams kaip skėtis, kuris apsaugo nuo gamtos sukeliamų pavojų ir sutelkia juos, padėdamas efektyviai panaudoti ES ir valstybės paramą žemės ūkio rizikų valdymo įrankiams.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

 

2020-12-19

Dalintis
2024/05/26

Migruojančių paukščių daroma žala žemdirbiams: valdininkams – per kietas riešutas

Pastaraisiais metais pasėlius siaubiančių migruojančių paukščių problema vis labiau aštrėja. Paukščiai ne tik išlesa, bet ir ištrypia nemažus pasėlių plotus, o ūkininkams belieka tik pasibėdoti. Žemės ūkio minist...
2024/05/26

Ant Gedimino kalno – inovatyvus garso ir vaizdo gidas su virtualiosios realybės integracija

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) ant Gedimino kalno pristato naujovę lankytojams – garso ir vaizdo gidą su virtualiosios realybės integracija. Šia pažangia technologija siekiama transformuoti lankytojų patirtį muziejuje, kviečiama...
2024/05/25

Svečiams pasiūlo žemaitiškų valgių – ruošia iš savo ūkyje užaugintų gėrybių

Kaimo turizmo sodyba ar ekologinis ūkis – kas svarbiau? Toks klausimas Žemaitijos širdyje, Telšių rajone, įsikūrusiai Gražinai Gaižauskienei ir sūnaus Manto šeimai veikiausiai nekyla. Abi veiklos gražiai papildo viena ki...
2024/05/25

Kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba) vertina augalų apsaugos produktų (AAP) riziką ir juos registruoja, vykdo AAP naudojimo kontrolę.
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Šalis, kurioje miškai neša laimę žmonėms – įspūdinga Pietų Korėjos miškų politika

Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos cen...
2024/05/25

Degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje

Pastarąją savaitę benzino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc., tuo tarpu dyzelino – 0,9 procento. Tai ketvirta savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos mūsų šalyje mažėjo. Per šį laikotarpį benzinas atpigo 0,04 Eur/...
2024/05/25

Vienija pajėgas – organizuos jungtines ugdymo įstaigų maitinimo organizavimo patikras

Siekiant stiprinti ugdymo įstaigų maitinimo organizavimo kokybės priežiūrą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Susitarimo pagrindu bus organizuojami ...
2024/05/25

Italijos mafija įsisuko į dosnias BŽŪP lėšas – schemose dalyvauja ir kitos ES šalys

Italija jau seniai kovoja su sukčiais, bandančiais neteisėtai pasisavinti žemės ūkiui skirtas Europos Sąjungos (ES) subsidijas. Bet, regis, pažaboti nusikaltėlius, veikiančius kaip mafijinė struktūra, sekasi sunkiai. Nusikaltėlių klanai tik įžūlėj...