Ashburn +14,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024
Ashburn +14,2 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024

Gamybiniame bandyme tirta organinių granuliuotų trąšų įtaka augalams

2023/06/07


Vienas iš sveiko dirvožemio principų – gyvulininkystės ir augalininkystės sąveika siekiant turtinti dirvožemį organine medžiaga. Gyvulininkystės ar mišriuose ūkiuose kaupiamą mėšlą galima naudoti dirvožemiui gerinti, tačiau ką daryti augalininkystės ūkiams? Apie tai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) įžvalgos.

Vienas iš galimų būdų – naudoti organines granuliuotas trąšas. Jose daug organinių medžiagų, kurios yra maistas natūraliai gyvenantiems dirvožemio mikroorganizmams. Tokiu būdu palaipsniui gerinama dirvožemio kokybė – stiprinamas dirvožemio mikrobiologinis aktyvumas, gerinama dirvožemio struktūra, dirvožemio oro ir vandens režimas, humuso susidarymas. Taip pat skatinamas augalų šaknų vystymasis, gerinamas augalo gebėjimas geriau pasisavinti maisto medžiagas. Dėl organinėse granuliuotose trąšose esančio didelio organinių medžiagų kiekio maistinės medžiagos augalams prieinamos iš lėto, dėl to nėra rizikos maisto medžiagoms išsiplauti arba išgaruoti.

Norėdami tuo įsitikinti, atlikome gamybinį bandymą keturiuose skirtingų rajonų ūkiuose: Vidmanto Martinaičio ir Augusto Masevičiaus (Šakių r.), Andžej Kulevičiaus (Šalčininkų r.) ir Martyno Puidoko (Kelmės r.). Bandymui pasirinkti pupų-vikių mišiniai, žirniai, avižos bei vasariniai miežiai. Naudotos organinės granuliuotos paukščių mėšlo Orgevit NPK 4:3:3 Samagrow NPK 4:3:3, Fertiplus 4:3:3 trąšos.

Trąšų normos ir įterpimo būdas

V. Martinaičio ūkyje pupų-vikių ir A. Masevičiaus žirnių demonstraciniuose laukuose organinės granuliuotos trąšos sėjos metu išbertos 200 kg/ha kartu su sėkla. Daugiau makro- trąšų šiems augalams vegetacijos metu neduota.

A. Kulevičiaus ūkyje avižos organinėmis trąšomis tręštos po 300 kg/ha, jas išberiant pakrikai prieš sėją. Taip pat patręšta amonio salietra 200 kg/ha. Viename iš organinėmis trąšomis patręštų pasėlių azoto norma augalų vegetacijos metu sumažinta 30 proc.

M. Puidoko ūkyje vasariniai miežiai per sėją tręšti NPK 10:26:26 po 50 kg/ha. Organinės granuliuotos Fertiplus trąšos prieš sėją buvo išbarstytos pakrikai, po 300 kg/ha. Taip pat miežių laukas tręštas KAS-32 (100 l/ha). Viename iš organinėmis trąšomis patręštų pasėlių azoto norma augalų vegetacijos metu sumažinta 25 proc., patręšiant 75 l/ha KAS.

Derliaus vertinimas

V. Martinaičio ūkyje pupų-vikių mišinio pasėlyje, tręšiant jį organinėmis granuliuotomis trąšomis, gautas 2 proc. didesnis derlingumas lyginant su plotu, kuriame šios trąšos nenaudotos.

Organinėmis granuliuotomis paukščių mėšlo trąšomis patręštas žirnių pasėlis A. Masevičiaus ūkyje davė iki 4 proc. didesnį derliaus priedą negu kontrolinis variantas, kuriame organinės trąšos nenaudotos.

Organinėmis granuliuotomis trąšomis patręštuose miglinių augalų pasėliuose gauti didesni derliaus priedai negu ankštiniuose augaluose.

A. Kulevičiaus ūkyje avižų pasėlyje gautas 10 proc. didesnis derliaus priedas lauke, kuriame buvo panaudotos organinės granuliuotos trąšos Fertiplus 4:3:3 (300 kg/ha), vegetacijos metu tręšiant kartu su amonio salietra 200 kg/ha. Lauko dalyje, kurioje tręšta organinėmis trąšomis su 30 proc. mažinta trąšų norma (140 kg/ha amonio salietros), avižų derlius buvo 11 proc. mažesnis už lauko dalį, kuriame azotinės trąšos naudotos pilna, 200 kg/ha norma.

Kelmiškio M. Puidoko ūkyje vasariniuose miežiuose, kurie pakrikai tręšti organinėmis granuliuotomis trąšomis (300 kg/ha), ir buvo naudota 25 proc. mažinta azotinių trąšų norma (75 l/ha KAS), gautas 5 proc. didesnis derliaus priedas, lyginant su miežiais, tręštais organinėmis granuliuotomis trąšomis ir pilna azoto norma (100 l/ha KAS).

Rekomendacijos

  • Su sėkla organines granuliuotas trąšas berti ne daugiau kaip 200 kg/ha norma;
  • Organinių granuliuotų trąšų optimaliam poveikiui tiek kultūriniams augalams, tiek dirvožemiui gauti rekomenduojame naudoti 500 kg/ha trąšų normas, išberiant jas pakrikai;
  • Naudojant organines granuliuotas trąšas (200500 kg/ha), azotinių trąšų normą galima mažinti iki 10 proc.

 

LŽŪKT Raseinių r. biuro augalininkystės konsultantė Rimantė JUŠKIENĖ

LŽŪKT nuotr.

Dalintis