Gelbėjimosi ratas privatiems pensijų fondams?

Aplodismentai varganai išmokai?

LB perspėja, kad dėl šiuo metu skiriamo mažo finansavimo ir demografinių iššūkių Lietuva per ateinančius dešimtmečius susidurs su reikšmingu poreikiu didinti pensijų finansavimą. Ir siūlo tobulinti kaupimą II pensijų pakopos fonduose, į kaupimą įtraukiant darbdavius bei steigiant valstybės valdomą pensijų fondą. Tokie siūlymai skamba tuo metu, kai naujoji Vyriausybė kalba apie pokyčius dėl II pensijų pakopos, kuria nusivylė menkas priemokas iš privačių fondų jau gaunantys gyventojai, ir yra panašūs į aplodismentus tai varganai priemokai.

VU profesorius R. Lazutka „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad dar prieš pusantrų metų yra sakęs ir rašęs, kad II pensijų pakopa yra žlugusi, dabar ją bandoma reanimuoti. „Estai, lenkai, vengrai, čekai dar anksčiau ją įvedė ir pripažino, kad tai buvo klaida, ir ją naikino, estai laisvai paleido žmones iš fondų – gali išeiti, gali pasilikti. O pas mus vis dar bandoma daryti dirbtinį kvėpavimą, matyti noras globoti į fondus suvarytas aveles“, – pastebėjo ekonomistas.

LB valdybos narys S. Krėpšta, pristatęs prieš 20 metų įdiegtos II pensijų pakopos apžvalgą, minėjo, kad per du dešimtmečius vienas gyventojas sukaupė vidutiniškai vos apie 4,6 tūkst. Eur, o vidutinė kasmėnesinė išmoka (pensijų anuitetas) sudaro vos 65 Eur. Tiesa, dažniau girdime, kad žmonės iš fondų gauna vos 20–40 Eur priedą prie „Sodros“ pensijos.

II pensijų pakopoje, 2024 m. pabaigos duomenimis, sukauptos lėšos viršija 9 mlrd. Eur. Joje dabar dalyvauja 1,4 mln. gyventojų, tačiau senatvės pensijai aktyviai kaupia apie pusė – 800 tūkst. – dirbančiųjų.

LB valdybos narys akcentavo, kad antroji pakopa efektyvi tada, kai žmogus joje kaupia visą savo darbo laiką ir pakankamai didelę sumą. Anot jo, jeigu asmuo kaupė 20 metų, tačiau pagal minimalų standartą, šiandien jis bus sukaupęs tik 8–9 tūkst. Eur, tai nėra ta suma, kuri generuotų didelį anuitetą.

LB atkreipė dėmesį, kad Lietuvos visuomenė sensta vienu iš sparčiausių tempų Europos Sąjungoje, todėl prognozuoja, jog ateityje bus daug iššūkių dėl pensijų mokėjimo – 2060 m. dešimt dirbančių gyventojų turės išlaikyti šešis pensininkus, dabar jie išlaiko tris pensinio amžiaus žmones. Apžvalgoje užsiminta, kad Lietuvoje vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo, nors oriai senatvei užtikrinti reikėtų pensijos, kuri sudarytų 70–80 proc. buvusių pajamų.

Kodėl rūpi pensijos?

VU prof. R. Lazutka, ŪP komentuodamas LB II pensijų pakopos apžvalgą, pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad centrinis bankas yra paniręs į socialinę politiką. „Pensijos – socialinės politikos sritis, už pensijas yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o LB rūpestis tikrai neturėtų būti pensijų, sveikatos ar švietimo reikalai. Susidaro įspūdis, kad jie kišasi į socialinę politiką, kuri pagal Konstituciją priklauso Vyriausybei ir Seimui, o ne centriniam bankui. Tad koks čia būtų jo reikalas kalbėti apie tas pensijas?“ – retoriškai klausė ekonomistas. Kartu svarstė, kad reikalas galimai susijęs su tuo, jog II pensijų pakopos pinigus investuoja SEB banko, „Swedbanko“, kaip ir draudimo bei kitų bendrovių, investicijų įmonės. Jų yra šešios.

„Mūsų centrinio banko pareiga prižiūrėti, kad ši rinka gerai veiktų. Jis turėtų išnagrinėti, ar yra konkurencija, kiek tai kainuoja klientams, ar jie yra gerai aptarnaujami ir kt. O analizuoti, kokio dydžio yra Lietuvoje pensijos ir kokia pensijų sistema, nėra jų darbas, todėl manau, kad LB darbuotojams reikėtų sumažinti algas, nes jie darbo metu užsiima ne tuo darbu, už ką jiems mokamos algos“, – savo nuomonę dėstė ŪP pašnekovas.

R. Lazutkos nuomone, LB galėtų žmonėms daugiau paaiškinti, kokius pelnus uždirba II pensijų pakopos pinigų valdytojai, ar ne per dideli atskaitymai – 0,5 proc. nuo kaupiamo turto. „Atrodo, kad tai yra mažas atskaitymas, bet per 30–40 kaupimo metų susidarys labai didelė suma, o žmonėms sumažėja sukauptų pinigų. Privatūs pensijų fondai siekia pelno, dabar juose yra apie 9 mlrd. Eur. Kai atskaitymai yra 0,5 proc., jie gauna apie 40 mln. Eur pajamų. Jos ne tik padengia išlaidas, bet lieka ir daug pel-
no“, – aiškino ekonomistas.

Anot jo, tai, kad Lietuvoje senatvės pensijos yra mažos, nėra jokia naujiena – daugelis gyventojų tai jaučia savo kailiu, ir apie tai kalbama jau daug metų. „Centrinis bankas tai konstatuoja, bet nepasako, kaip tą problemą spręsti šiemet, kitąmet ar per ateinančius penkerius metus. Jie peršoka į 2060-uosius, kai dirbančių žmonių, pagal juos, turėtų būti mažai, ir pradeda kalbėti apie pensijų kaupimą fonduose. Nors artimiausiais metais daug pensininkų gyvens ir mirs skurde. Po 30-ies ir daugiau metų skurde gyvens jų vaikai ar vaikaičiai. Apie ateitį kalbėti reikia, bet kodėl mes nutylime, kas bus, tarkime, 2026-aisiais?! Čia nesueina galai“, – komentavo R. Lazutka.

Apie nutylėjimus

LB duomenimis, vidutinė metinė II pakopos pensijų fondų grąža nuo 2004 m. sudaro 5,2 proc. VU profesorius teigė, kad čia būtina įvertinti ir vidutinę infliaciją – apie 4 proc. „Tai reiškia, kad grąža tėra vos 1 proc. Be to, ją reikia lyginti ne tik su infliacija. Atlyginimai augo apie 9 proc., o kaupiamos lėšos – 5 proc., vadinasi, kaupimas atsilieka. Atlyginimai šuoliuoja greitai, tad kaupimo dalis yra menkstanti“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Jis tęsė, kad ir dėl anuiteto dydžio yra nutylėjimų. „Pirmiausia tų, kurie gauna anuitetus, algos buvo ne vidutinės, o daug didesnės. Tas, kuris gavo vidutinę algą, anuiteto dar negauna, nes jis sukaupė per mažai lėšų ir jam nebūtina pirkti anuitetą. O ką dabar reiškia 65 Eur priedas prie pagrindinės pensijos, kai „Sodra“ tik per vienerius metus tiek padidino pensijas, tiek jos auga nuo Naujųjų metų. Pensijos didėjo, algos augo, jau nekalbant apie 2022-ųjų didžiulę infliaciją, o anuitetas lieka maždaug toks, kokį gavo ir prieš 3 metus“, – dėstė R. Lazutka.

Tiesa, yra numatyta, kad anuitetas gali būti didinamas, jeigu anuitetų fondas gauna gerą pelną, tada gali jį paskirstyti ir padidinti žmonėms pensijų anuitetus. „Regis, vienais metais padidino – gal 1,5 proc., bet nėra įsipareigojimo, kad anuitetas bus didinamas, tik parašyta, kad gali būti didinamas“, – dėmesį atkreipė pensijų sistemos ekspertas.

Siūlo kaupti valstybės rezervą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos ir Romo LAZUTKOS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.