Genų redagavimas maisto auginime skinasi kelią Europoje

Nors daugelyje pasaulio valstybių NGT, arba kitaip – genų žirklių technologija, selekcijoje taikomi jau ne vienerius metus, Europos Sąjungoje iki šiol jie buvo praktiškai nenaudojami augalų selekcijoje, nes yra reglamentuojami pagal senus genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) teisės aktus. Dabar gi Europos Sąjungos teisės aktų leidėjai siekia atskiro NGT reglamentavimo, mat NGT ir GMO principai skiriasi iš esmės.

Europos Parlamento pritarimas jo derybinei pozicijai trišalėse derybose yra itin reikšmingas postūmis, tačiau NGT reglamentavimo klausimas dar nėra užbaigtas. Dabar Europos Sąjungos Taryba turės priimti savo sprendimą ir visos trys teisėkūroje dalyvaujančios institucijos susitarti dėl projekto teksto.

Palaiko Nobelio premijos laureatai

Ši europinė iniciatyva dėl NGT naudojimo sulaukė plataus mokslininkų palaikymo – sausio viduryje net 37 Nobelio premijos laureatai ir 1,5 tūkst. mokslininkų išplatino atvirą laišką, kviečiantį ES išnaudoti mokslo pasiekimus šioje srityje. Laiško autoriai teigia, kad NGT prisidėtų prie žemės ūkio tvarumo, nes leistų greičiau, efektyviau ir tiksliau išvesti kenkėjams, ligoms bei ekstremaliems orams atsparesnes veisles.

Kaip pažymi mokslininkai, tradiciniai selekcijos metodai yra per lėti – trunka metus ar dešimtmečius, o spręsti klimato kaitos problemas reikia skubiai. Be to, daug augalų dėl savo genetinio kodo specifikos sunkiai pasiduoda tradicinei selekcijai. Pavyzdžiui, vaismedžiai, vynuogės ar bulvės. Ir tuo pačiu šių augalų auginime dabar ūkininkams tenka naudoti vienus stipriausių pesticidų, saugant derlių nuo ligų ir kenkėjų. Tad naujosios genominės technologijos galėtų padėti spręsti šią problemą, nes padidintų šių augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams bei sumažintų pesticidų naudojimo poreikį.

Draudimas Europai kainuotų po 300 mlrd. eurų kasmet

Ekspertai teigia, kad Europa, siekdama įgyvendinti žaliojo kurso ambicijas, galėtų veiksmingiau išnaudoti mokslo ir technologijų pažangą.

„Įgyvendinti žaliojo kurso tikslus įmanoma tik pasitelkiant mokslo laimėjimus. NGT yra vienas iš įrankių, kuris įgalins spartesnius pokyčius augalininkystėje. Šie naujieji metodai leidžia greičiau ir efektyviau sukurti veisles, kurios bus atsparios ar bent jau atsparesnės daliai ligų ir kenkėjų ir taip padės sumažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą nepakenkiant derliaus kokybei ir kiekybei. Taip pat naujai sukurtos veislės galės pasižymėti ir sveikatai palankiomis savybėmis, pavyzdžiui, gruzdinant bulvytes, nesusidarys sveikatai žalingas akril-amidas“, – teigia asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad daugybėje pasaulio regionų, išskyrus ES ir kai kurias Okeanijos valstybes, NGT jau naudojamas augalų selekcijoje. Todėl Europai įteisinti šį metodą tiesiog būtina norint išsaugoti konkurencingumą.

„Jeigu Europa pati neturės galimybių išvesti atsparesnes veisles, jos bus sukurtos kitose šalyse ir įvežamos į Europą iš trečiųjų šalių. Mat galimybių atskirti, ar augalai yra išvesti tradiciniais, ar naujais selekcijos metodais, neįmanoma. Todėl draudimas tik lemtų Europos atsilikimą žemės ūkio srityje ir regionas prarastų savo konkurencingumą. O juk galime, taikyti mokslo inovacijas ir turėti maisto saugos kontrolę savo rankose tuo pačiu išlaikant Europos, kaip kokybišką maistą eksportuojančio regiono, lyderystę“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Neseniai atlikto tarptautinio tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad ES ekonomikai NGT taikymo draudimas kainuotų per 3 trilijonus eurų. Ataskaitoje nagrinėjama, kokią naudą NGT sukurtų žemės ūkio, žaliavų, cheminių medžiagų, energetikos ir sveikatos sektoriuose nuo 2020 iki 2040 metų. Ekspertai pažymi, kad dėl NGT netaikymo ES galėtų patirti iki 300 mlrd. eurų metinių ekonominių alternatyviųjų sąnaudų, o per dešimtmetį ši suma gali išaugti iki 3 trilijonų eurų.

Mokslininkai ir institucijos: taikyti NGT yra saugu

Nors kai kurie skeptikai nerimauja, ar NGT naudojimas lemtų genetiškai modifikuoto maisto legalizavimą ES, ekspertai ramina, kad tai nėra tiesa, nes šie metodai skiriasi, o GMO Europoje ir toliau liktų draudžiamas, jo reglamentavimas nesikeistų. Tiesiog atskiri teisės aktai būtų sukurti NGT taikymui.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad, palyginti su tradicine augalų selekcija NGT nekelia naujos maisto saugos rizikos. Tam antrina ir mokslininkas, biotechnologijų įmonės „Caszyme“ bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius dr. Giedrius Gasiūnas, kuris su profesoriumi Virginijumi Šikšniu atrado genų redagavimo įrankį – atradimą, už kurį liko tik per plauką nuo Nobelio premijos.

„Gyventojai dėl NGT naudojimo galėtų būti ramūs, nes bus leidžiama įvesti tik tokias mutacijas, kurios gali atsirasti tik natūraliai, pavyzdžiui, susidarančias kai DNR pasikeičia dėl aplinkos poveikio (pavyzdžiui saulės UV spinduliuotės) arba kryžminantis artimoms augalų rūšims. Tiesiog su mokslinių technologijų pagalba šis procesas vyksta greičiau ir tiksliau, nes pritaikant „genų žirkles“ tik iškerpamas nenaudingas genas arba įterpiamas norimas tokio pat ar itin artimo augalo genas. Visa tai vyksta ir natūraliai gamtoje, tiek augaluose, tiek ir tarp žmonių bei gyvūnų ląstelėse“, – aiškina dr. G. Gasiūnas.

Pasak jo, NGT natūralumą atskleidžia ir tai, kad atpažinti, ar naujas augalas turi natūraliai, ar mokslinėje laboratorijoje redaguotą genomą – neįmanoma. „Nėra jokio būdo ar įrangos, kuri leistų tai nustatyti, nes toks genų redagavimas vyksta ir natūraliai dėl aplinkos poveikio ar kryžminantys augalams“, – sako dr. G. Gasiūnas.

Tuo tarpu genų modifikavimu (GMO kūrimu), yra vadinamas procesas, kai į vieno augalo DNR genų inžinerijos būdu įterpiama visiškai kitos rūšies DNR. Pavyzdžiui, obuolys maišomas su vynuoge, morka ar pan. Tai – toks procesas, kuris gamtoje natūraliai nevyksta, arba toks genų susimaišymas užtruktų gal net milijonus metų. Ir tokių metodų taikymas ES liktų labai griežtai reglamentuojamas ir ribojamas.

Partnerio turinys

123rf nuotr.