Columbus +4,4 °C Debesuota
Antradienis, 4 Kov 2025
Columbus +4,4 °C Debesuota
Antradienis, 4 Kov 2025


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

„Gera diena ūkininkams“

2023/11/30


Pesticidų mažinimui šis Europos parlamentas nebepritars. Naujos grėsmės žemdirbiams gali kilti tik iš naujai išrinkto EP. Tad labai svarbu, ką ūkiška Europos visuomenė deleguos į Europarlamentą.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai – Europos Parlamentas (EP) – praėjusį trečiadienį (lapkričio 22 d.) atmetė lobistų pasiūlymą iki šio dešimtmečio pabaigos perpus sumažinti pesticidų naudojimą. Toks sprendimas sudavė smūgį ES bendrosios žemės ūkio politikos siekiui totaliai, aklai ir negrįžtamai pereiti prie ekologiškesnio ūkininkavimo.

 Rekomendacijoje buvo raginama iki 2030 metų 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų kiekį ir visiškai uždrausti juos naudoti „jautriose teritorijose“, pavyzdžiui, visose miestų žaliosiose erdvėse, įskaitant parkus. Kairiojo sparno žaliųjų frakcijai priklausanti Prancūzijos europarlamentarė Marie Toussaint socialinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad „dešinieji ir kraštutiniai dešinieji torpedavo pesticidų reglamento priėmimą“. Tačiau Vokietijos centro dešiniųjų EP narys iš Europos liaudies partijos (ELP) Peteris Liese atvirai pasidžiaugė, kad „šiandien gera diena ūkininkams“.

ELP ir kitos dešiniosios pakraipos frakcijos norėtų, kad ūkininkai būtų jų pusėje per rinkimus į Europarlamentą, todėl kilo įtampa dėl Europos Komisijos (EK) linijos perdėtai „žalinti“ ES žemės ūkį. „Pagaliau EP pripažįsta, kad pesticidų reglamentas buvo prastai suderintas, nerealus ir nepagrįstas finansais“, – apie atmestą pesticidų įstatymo projektą sakė Prancūzijos ūkininkų sąjungos FNSEA vadovė Christiane Lambert. „Ūkininko patarėjo“ prašymu situaciją komentuoja EP narys Bronis ROPĖ, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė LUKOŠEVIČIENĖ ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS.

Bronis ROPĖ:

bronis rope

EP pamatė, kad EK siūlė iki 2030 metų drastiškai perpus – 50 proc. – sumažinti pesticidų naudojimą. ES valstybėms narėms turėtų būti nurodoma beveik vienodai siekti to tikslo. Bet kai ES šalyse šiuo metu naudojami skirtingi pesticidų kiekiai, EP pradėta diskutuoti, kad negalima vienodai sumažinti. Pvz., Lietuva vidutiniškai naudoja iki 2 kg/ha, o štai Prancūzijoje – apie 6 kg/ha, todėl mes liktume nekonkurencingi ir išvis negalėtume kovoti su piktžolėmis.

EP buvo pakankamai nemažai diskutuota ir pasiūlyta, kad tos šalys, kurios naudoja mažiau nei 35 proc. ES naudojamo pesticidų vidurkio, turėtų mažinti tik 15 proc., šalys, kurios naudoja 35–50 proc. ES vidurkio, turėtų mažinti 35 proc., o šalys, kurios naudoja daugiau nei 50 proc. vidurkio, mažintų 50 proc. Tokie pasiūlymai buvo svarstomi ir, galima sakyti, toks variantas buvo „žmoniškas“. Bet, nepaisant to, galutinio balsavimo metu visas šis dokumentas nesulaukė palaikymo – už jį balsavo tik šiek tiek daugiau nei 200 europarlamentarų, beveik 300 balsavo prieš. Ne tik balsuota prieš šį dokumentą, vėliau buvo siūlymas jį grąžinti į Aplinkos apsaugos komitetą. Ten iš naujo jį parengti, bet EP nepritarė, kad dokumentas būtų grąžinamas.

Dabar atsitiko taip, kad EP nuomonės nėra. Beje, valstybių narių atstovų – ministrų – taryba kol kas nėra suformulavusi ir pateikusi vieningos savo nuomonės, todėl dabar praktiškai lieka tik EK pasiūlymas, ir jis gulės stalčiuje, kol EK vėl iš naujo grąžins tą dokumentą svarstyti Europarlamentui.

Indrė LUKOŠEVIČIENĖ:

indre lukoseviciene

EP sprendimą nepritarti EK siūlymui dėl pesticidų mažinimo vertiname teigiamai.

Lietuva – Šiaurės Europos zonos šalis, kurioje leidžiamų naudoti pesticidų skaičius jau dabar yra gerokai mažesnis nei piečiau esančiose šalyse. Pavyzdžiui, mūsų kaimynė Lenkija priklauso Vidurio Europos zonai, joje yra dvigubai daugiau leidžiamų naudoti pesticidų, nors klimatinės sąlygos yra panašios kaip ir mūsų šalyje. Keičiantis klimatinėms sąlygoms ir orams Lietuvoje šiltėjant, atsiranda vis daugiau iki šiol mūsų šalyje nebuvusių ligų ar kenkėjų. Prie to labai prisideda ir bendroji rinka, dėl kurios kartu su importuojama produkcija ir įvežamos ligos bei kenkėjai. Jau su turimais pesticidais yra sunku apsisaugoti ne tik nuo iš pietinių šalių atkeliavusių kenkėjų ar ligų, bet ir nuo tų, kurie mūsų šaliai yra įprasti.

Daržovėms vartotojai kelia didelius ne tik vidinės, bet ir išorinės kokybės reikalavimus. Niekas nenori valgyti raukšlėtų ar spragšėtų bulvių, morkų ar kitaip pažeistų daržovių. Todėl Lietuvos daržovių augintojams labai svarbu, kad nebūtų sumažintas leistinų naudoti pesticidų skaičius, nes jis ir taip – vienas mažiausių Europoje. Jau dabar mūsų ūkiai sunkiai konkuruoja su kaimynais lenkais ir kitais importuotojais. Sumažinus pesticidų kiekį daržovių ūkiai būtų pasmerkti žlugti, nebūtų įmanoma užauginti geros kokybės gausaus derliaus. Labai tikimės, kad EP ir toliau palaikys ūkininkus ir nepriims šio ar kitų panašių sprendimų.

Aušrys MACIJAUSKAS:

ausrys macijauskas

Mes pasiūlymą naudoti perpus mažiau pesticidų vertinome labai skeptiškai, kadangi jų mažinimą reikėtų taikyti atskirai kiekvienai valstybei. Vienose šalyse jų naudoja 10 kg/ha per metus, o Lietuvoje – keliskart mažiau. Esame mažiausiai pesticidų naudojanti ES valstybė narė, todėl visiems vienodai – 50 proc. – sumažinti nėra jokios logikos. Iš kitos pusės, nėra taip, kad EP atmetė šį pasiūlymą. EP tiesiog nerado bendro sutarimo dėl to, kaip turėtų būti mažinama. Žaliųjų partija siūlė dar labiau mažinti pesticidų naudojimą – net iki 60 ar 65 proc. O štai ELP tam pasiūlymui nepritarė, ji palaikė EK pasiūlymą, bet šio EK pasiūlymo nepalaikė „žalieji“, todėl taip ir išėjo. Nebuvo priimtas joks sprendimas. Bet nėra taip, kad EP pasisakytų prieš pesticidų mažinimą.

Lietuvoje per pusę sumažinti pesticidų naudojimą net nėra galimybės – būtų labai dažni atvejai, kad nebeturėtume priemonių kovoti su augalų ligomis ir kenkėjais. Nebūtų įmanoma tų ligų gydyti, nes mūsų šalyje yra taip, kad kartais nuo kokios nors ligos turime tik vieną vaistą. Tai perpus sumažinus, nieko nebeturėtume, liktų nulis. Mat būtų mažinamas ne pesticidų kiekis gramais ar kilogramais, o norima uždrausti tam tikrus preparatus. Jeigu Europoje dabar naudojama šimtas jų rūšių, liktų penkiasdešimt, jeigu Lietuvoje naudojama dešimt, liktų tik penki. Būtų labai dažni atvejai, kai mes prieš tam tikras ligas ir kenkėjus nebeturėtume iš viso jokios kovos  priemonės.


Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas