„Gerai jaučiuosi“ – pavojingiausia iliuzija: gydytojos žinia Lietuvai

Reikėtų šuolio

Ligų prevencijos programos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Lietuvoje vykdomos jau apie 20 metų. Ir nors žmonės vis aktyviau jose dalyvauja, skaičiai dar nėra džiuginantys – beveik visose pasiektas tik maždaug ketvirtadalis tikslinės grupės. „Norėtųsi rimtesnio šuolio. Lietuva vis dar stipriai nutolusi nuo tų šalių, kuriose ligų prevencijos programos vykdomos dešimtmečius ir gyventojai puikiai supranta patikros programų naudą, – pasakoja gydytoja. – Mūsų šalyje per daug žmonių nesupranta vertės, vyrauja požiūris: „Kam man tikrintis, jei gerai jaučiuosi?“ Ir tuomet pas šeimos gydytoją ateina žmonės su neišmatuojamais cholesteroliais ir kraujospūdžiais. Atvyksta jau su krize, komplikacijomis, trinkančia organų veikla. Peržvelgusi tokio paciento ligos istoriją, matau, kad jam jau per 50 metų, o pas gydytoją pasitikrinti sveikatos nėra buvęs.“ 

Pasak J. Dūdienės, ilgametes sveikatos puoselėjimo tradicijas turinčiose užsienio šalyse suprantama kuo ilgesnio sveikatos išsaugojimo vertė. Žmonės siekia, kad, baigę aktyvų darbą, būdami pensijoje, galėtų keliauti, dalyvauti visuomeninėje veikloje, užsiimti pomėgiais. Tokia visuomenė turi siekį kuo ilgiau išlikti sveika. Išplėtota sveikatos kultūra padeda suvokti, kad labai naudinga kuo ilgiau gyventi be lėtinių ligų. 

Gydytoja džiaugiasi, kad mūsų šalyje didelė visuomenės dalis – dirbantys žmonės – privalo tikrintis sveikatą periodiškai. Tą daryti turi ne tik kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, bet ir įvairiose paslaugų teikimo srityse dirbantys gyventojai. „Kai žmonės šiam tikslui apsilanko pas šeimos gydytoją, atsiranda puiki galimybė aptarti visus sveikatos klausimus ir prevencines programas“, – sako J. Dūdienė.

Neginčytina šeimos gydytojo įtaka

Šeimos gydytoja teigia, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros grandies vaidmuo ligų prevencijos programų pasiekiamumui yra didžiulis, nes tai arčiausiai žmogaus esanti institucija. 

„Šeimos gydytojai ir bendrosios praktikos slaugytojai pacientus skatina dalyvauti visose prevencijos programose: vieni kviečia gyvai, kitos įstaigos informaciją teikia telefonu, pavyzdžiui, išsiųsdamos trumpąsias žinutes, atvejo vadybininkai ar slaugytojai skambina tiesiogiai ir iš karto registruoja vizitui žmogui patogiu laiku“, – galimybes gauti informaciją apie ligų prevencijos programas pristato J. Dūdienė.

Pasak jos, šeimos gydytojui labai patogu pacientą užregistruoti dalyvauti prevencinėje programoje, kai šis apsilanko kitu sveikatos klausimu. Tačiau konsultuodama žmones gydytoja pastebi, kad, deja, dažnas pasyviai reaguoja į galimybę dalyvauti prevencinėje programoje. „Pavyzdžiui, matau, kad moteriai jau prieš kelis mėnesius išsiųstas kvietimas atvykti pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, o ji vis dar delsia. Pastebėjau, kad kas antrai prireikia aktyvaus žodinio motyvavimo. Ir nors vangumas tikrintis yra gana didelis, džiugina, kad apskritai požiūris į prevencines programas yra teigiamas. Tereikia tik nedidelio šeimos gydytojo postūmio – suderinus tinkamą laiką, žmogų užregistruoti vizitui“, – sako gydytoja.

Informacijos pakanka?

Paklausta apie visuomenės informuotumą ligų prevencijos programų tema, gydytoja teigia, kad jos manymu, informacijos srautas pakankamas. Tačiau, kiek tai pasiekia visuomenę, anot gydytojos, sunku pasakyti, nes ši informacija vienam tiesiog foninis triukšmas, kitas viską mato, ir dar papildomai domisi.

„Pasakysiu iš liūdnos patirties – užkietėjusius skeptikus pasirūpinti savo sveikata labiausiai paskatina bendradarbio laidotuvės, – dalijasi šeimos gydytoja. – Taip pat svyra rankos, kai pasiekia tokie skaičiai: kas savaitę keturios šeimos dėl laiku nepastebėto ir todėl neišgydyto gimdos kaklelio vėžio atsisveikina su mama, teta, seserimi ar pussesere... O juk šią ligą apskritai galima eliminuoti vaikus skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Pavyzdinė šalis yra Australija, kurioje, prognozuojama, jau 2028-aisiais nebeliks gimdos kaklelio vėžio diagnozės dėl sklandžiai vykdomos vakcinacijos. 

J. Dūdienė pasakoja, kad vis labiau maloniai nustebina jaunoji karta – maždaug 25–40 metų žmonės. Jie atvyksta į konsultaciją aptarti sveikatos priežiūros plano, išsiaiškina, kokie tyrimai priklauso, kada reikėtų susiplanuoti kitą vizitą ir pan. „Savo sveikata atsakingai rūpinasi tiek jaunos moterys, tiek jauni vyrai. Dar viena grupė yra intensyviai sportuojantys žmonės – jie irgi atvyksta pasitarti, kaip nepakenkti organizmui, kaip jį sustiprinti, domisi sveiku gyvenimo būdu“, – teigiamai nuteikia J. Dūdienė.

Vis dėlto kartais gydytoja pasakoja susidurianti su pacientų pasipiktinimu, kad prevencinės programos skirtos tik jauniems žmonėms, kad vyresni neva yra nurašyti. „Skubu juos nuraminti, kad taip nėra – tiesiog, remiantis moksliniais tyrimais, nurodytas kritiškiausias amžius, kada statistiškai dažniausiai susergama tam tikromis ligomis, – sako gydytoja. – Į tas amžiaus grupes nepapuolantys gyventojai taip pat turėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ir nors šis patikrinimas nebus vadinamas programa, žmogui nieko nekainuos. O kolegas skatinu dar aktyviau kviesti visuomenę rūpintis savo sveikata.“

Ligonių kasos primena 

Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiasi į sutartį su ligonių kasomis sudariusią gydymo įstaigą, kur nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.

Prevencinės programos yra skirtos nustatyto amžiaus žmonėms. Tačiau, jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, siųs konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija