Geras startas – gausus derlius

Gražūs pasėliai

Kauno r. ūkininko Leono Rudinsko laukuose auga žieminiai rapsai ir kviečiai, kurie, anot ŪP pašnekovo, buvo pasėti optimaliu laiku – kviečių sėja buvo baigta rugsėjo 11 d.

Tiek rapsų, tiek kviečių pasėliai atrodo labai gražiai. Ūkininkas minėjo, kad jo laukai – sukultūrinti, nuo sovietinių laikų nematę plūgo. Ūkyje žemė dirbama diskiniais skutikliais. „Sekasi gana neblogai. Tačiau yra niuansų. Ar tik neteks arti? Kartais žiūrime į pasėlius ir negalime suprasti, kokios yra priežastys, kad kviečiai pavasarį nevegetuoja taip, kaip turėtų. O juk ūkyje ir dirvožemį tausojame, ir žalinimą taikome, ir kitas priemones“, – kalbėjo L. Rudinskas.

Ukmergės krašto ūkininko, ekologo Valentino Genio laukuose darbai buvo baigti rugsėjo 7 d. „Pasėjau rugių ir ruginių vikių mišinį, šiek tiek įmaišiau šakninių ridikų. Pasėlis krūmijasi“, – ŪP pastebėjo V. Genys, žemę įdirbantis minimaliai. Mokslinis agronomas tokį žemės dirbimo būdą ūkyje taiko nuo 2006 m., nes siekia išlaikyti kuo sveikesnį dirvožemį. „Dirvožemio pagrindas – organinė medžiaga. Tada – sėjomaina, subalansuota organinės medžiagos grįžtamumu į tą patį lauką. Toliau yra gamtos dėsniai – azoto, fosforo, vandens ciklai, kuriuos reikia pažinti. Stengiuosi imituoti gamtą. Vienareikšmiškų sprendimų nėra. Šiandien turi daugiau žinoti“, – tvirtino V. Genys.

Laikosi optimalių terminų

Šiais metais Mažeikių r. ūkininkas Eligijus Pocevičius pasėjo žieminius kviečius, miežius, rapsus, kvietrugius. Jis rinkosi linijinę rapsų veislę, kurią stengėsi pasėti iki rugpjūčio 15 d. Kviečiai ūkyje buvo pasėti rugsėjo 18 d. Vienais metais dėl 8 savaičių tarpinių pasėlių išlaikymo ūkininkas žieminius kviečius buvo pasėjęs spalio 2–3 d. Šis variantas jo netenkino, nes gautas derlius buvo 1,5–2 t/ha mažesnis. „Stengiuosi žieminius kviečius pasėti vėliausiai iki rugsėjo 25 d., nes vėliau būna labai drėgna, nebegalima įvažiuoti į laukus, neįmanomi pasėlių priežiūros darbai. Ūkyje žemę dirbu noraginiu skutikliu, tręšiu granuliuotu paukščių mėšlu, nenaudoju NPK trąšų. Pasėliai atrodo labai gerai, darbai baigti“, – vardijo E. Pocevičius.

Pakruojo r. ūkininko Albino Navicko laukuose žaliuoja žieminiai rapsai ir kviečiai. Kviečių sėjama daugiau, todėl jų sėja buvo paskirstyta į tris etapus – ankstyvesnės veislės buvo pasėtos anksčiau, o kitos – vėliau. Darbai buvo baigti rugsėjo 26 d. „Ūkyje auginame ankstyvesnių, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnių veislių žieminius kviečius, taip sėją dėliojame jau kelintus metus. Ne visada tą spėjame padaryti, bet šiais metais gamta leido. Pirmoji sėja vyko galbūt šiek tiek ir ankstokai, bet jei paskutinė sėja būtų persikėlusi po rugsėjo 28 d., tai tada būtų problemų. Pasėliai krūmijasi, kol kas nematau kažkokių bėdų. Rapsai buvo pasėti rugpjūčio 18–20 d. Jie atrodo normaliai“, – ŪP pasakojo A. Navickas.

Kaip jo ūkyje yra tausojamas dirvožemis? Pasak pašnekovo, nuo 2008 m. dirvožemis nėra ariamas, taikomas minimalus žemės dirbimas. „Nuo 2014 m. pradėjome tirti dirvožemį, mažinti trąšų kiekį. Aišku, iš pradžių atskiroms vietoms vienanarių trąšų reikėjo daugiau. 2018 m. įsigijome azoto sensorių, todėl galėjome mažinti ir azotinių trąšų kiekį. Ūkininkai ne dabar, kai kalbama apie žaliąjį kursą, bet jau nuo ankstesnių metų taupo ir ieško galimybių, kaip tausoti dirvožemį ir kaip pigiau dirbti bei efektyviau panaudoti resursus. Tręšiame granuliuotu mėšlu, didiname humuso kiekį dirvoje, niekada nesame nė 1 t šiaudų pardavę, viskas, pasitelkiant bakterijas, grįžta į dirvožemį. Sėjomainoje turime ir žirnių, ir pupų, ir kitų kultūrų. Tvarumas su gamta seniai įdiegtas ūkyje“, – apie dirvožemio tausojimą pasakojo A. Navickas.

Statistikos dar nėra

Anykščių r. ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis pašmaikštavo, kad kažkokių stebuklų nesėjo. Ūkyje, kaip įprastai, jau pasėti žieminiai rapsai, kviečiai, tarpiniai augalai. „Žieminius kviečius baigėme sėti rugsėjo 20 d.  Sėją organizavome pagal veisles. Vienų sėklą bėrėme šiek tiek anksčiau, kitų – vėliau. Labai ankstyvos sėjos nesivaikėme. Ji buvo nei labai ankstyva, nei labai vėlyva. Sėją vėliname tada, kai nespėjame. Tuomet būna didesnė rizika. Įprastai stengiamės viską padaryti tvarkingai, geru laiku – iki rugsėjo 20 d. pasėti kviečius, iki rugsėjo 1 d. – rapsus. Šie metai leido pasirinkti ką nori, kiek nori ir kaip nori sėti. Ruduo buvo superinis. Ateina žiema. Ir kaip visais metais, tai – loterija“, – teigė ūkininkas. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP pripažino dar neturintis statistikos, kiek ir kokių žieminių kultūrų pasėjo ūkininkai. „Galima tik samprotauti, kokie pasėliai galėtų būti statistikoje. Dar tik spalio pradžia. Yra ūkininkų, deklaravusių posėlius, dėl kurių susivėlina žiemkenčių sėja. Būna tokių plotų, kurie sėjami iki spalio 10 d. Taip būdavo ir anksčiau, šiemet to taip pat bus“, – pažymėjo R. Juknevičius.

Jis teigė, kad šiemetė javapjūtė buvo prasidėjusi anksti, vėliau dėl pablogėjusių oro sąlygų ji užsitęsė. Vis dėlto ūkininkams buvo pakankamai daug darbo dienų, skirtų žiemkenčių sėjai. Vis labiau populiarėjančios nulinio, labai sumažinto žemės dirbimo, neariamoji (angl. No-till), juostinė (angl. Strip-till) technologijos taip pat pagreitino sėjos darbus. Todėl didžioji dalis ūkininkų sėją yra pabaigę, padarę tai, ką buvo suplanavę ir gal net šiek tiek truputį daugiau, jei tai leido galimybės ir įsipareigojimai. Kalbėdamas apie žieminių kultūrų sėjos laiką, LŪS pirmininkas minėjo, kad reikėtų laikytis mokslinių rekomendacijų, nes tai vidutiniškai yra geriau, tačiau nebūtinai.

Įvairūs būdai

VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas ŪP tikino, kad žemdirbiai šiais metais dirvą įdirba įvairiais būdais – pradedant tiesiogine sėja ir baigiant arimu. Svarbiausia yra žemės dirbimas, ar jis laiku, ar atitinka dirvožemio savybes. „Kartais atrodo, kad neariamoji technologija, tiesioginė sėja, kuri paplitusi Kanadoje, Ukrainoje, kitose šalyse, yra pasiteisinusi ir ūkininkai nusprendžia daryti tą patį… Tačiau žiūri, kad rezultatai prasti, nes neatitinka dirvožemio savybių. Tuomet augintojai klausia, kokios nesėkmingo darbo priežastys? Aš pajuokaudamas ūkininkams sakau, kad yra klasikinė agronomija ir agronomija pagal atskirų įmonių filosofiją. Įmonė sukuria agronomiją pagal savo sandėlio turinį ir tada taip išeina…“ – kalbėjo doc. dr. V. Liakas.

Dabar Lietuvos sąlygoms labiausiai tinka juostinis žemės dirbimo būdas, kuris duoda puikių rezultatų tiek vidutinio, tiek aukšto, tiek žemo derlumo dirvožemiuose. Ši technologija – tarpinis variantas tarp arimo ir neariamosios technologijos. Jos metu išdirbama juosta, joje pasėjama ir augalas jaučiasi komfortabiliai. Kai dalis dirvožemio nejudinama, sumažinama erozija, maisto medžiagų išsiplovimas ir t. t. Sudaromos geros sąlygos augalui augti. 

Darosi pavojinga

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.