Geri sodininkai ne tik geni vaiskrūmius, bet ir „šukuoja“ sodo spanguolynus

Serbentų genėjimas

Serbentai yra vieni iš populiariausių vaiskrūmių Lietuvoje. Skirtingų veislių krūmai gali būti kompaktiški glaustašakiai arba skėstašakiai, stačiastiebiai arba svyrastiebiai. Stiebų kaita juose vyksta nevienodai – juodųjų serbentų greičiau negu raudonųjų. „Dr. Malinausko medelynas“ savininkas teigia, kad pradėję senti, 4–5 metų amžiaus krūmai augina daugiau pašakninių ūglių. Derėti pradeda antramečiai stiebai, bet derlingiausios yra 4–5 metų amžiaus juodųjų serbentų ir 5–8 metų amžiaus raudonųjų serbentų šakos.

Serbentų krūmai pradedami formuoti juos pasodinus. Vienu atveju galima patrumpinti tik vieną krūmelio ūglį, kitu atveju – nukerpami visi ūgliai, kad liktų kelmeliai su 3–4 pumpurais.

Jeigu įsigytas ne vienmetis vaiskrūmis buvo gausiai šakotas, pasodinus reikėtų palikti kelis arba tik vieną stiebą, kad augalas sėkmingai prigytų. Vėlesniais metais retinami pašakniniai ūgliai, pašalinant silpnus. Jei serbentai pasodinti netankiai (kas metrą ar rečiau), paliekami 3–4 ūgliai. O jeigu serbentai pasodinti tankiai eilėmis arba juostiniu būdu, palikti derėtų 2 pašakninius ūglius.

Silpnai besišakojančių veislių ūgliai trumpinami trečdaliu jų ilgio. Gausiai besišakojantys – netrumpinami. Penktais-šeštais metais krūmai baigiami formuoti, kai juose būna po 12–20 įvairaus amžiaus šakų. Vėlesniais metais šalinamos seniausios, 5–6 metų juodųjų serbentų šakos, nes jos jau neproduktyvios.

Genint šalinamos sergančios, pažeistos ir žemai nulinkusios šakos. Juodųjų serbentų krūmai gali būti naudingi 8–12 metų. Vėliau juos reikėtų naikinti. Raudonieji ir baltieji serbentai auginami kaip ir juodieji, tik raudonieji išleidžia mažiau pašakninių ūglių, todėl krūmuose būna 10–15 stiebų. Retinant krūmus turi būti šalinamos tik senos, nebeproduktyvios aštuonmetės ir vyresnės šakos.

Agrastų genėjimas

Agrastų krūmas tankėja šakodamasis ir iš šaknų pagrindo augančiais pašakniniais ūgliais. Jais krūmai atsijaunina. Išleidžiamų pašakinių ūglių skaičius priklauso nuo veislės. Vaiskrūmių vaisinės šakelės gerai dera 4–6 metus.

Agrastų krūmus formuoti nesudėtinga, ypač kai jie augina daug pašakninių ūglių ir gerai šakojasi. Jie formuojami 4–5 metus. Kasmet praretinami pašakniniai ūgliai, paliekant jų po keturis ar penkis. Jau suformuotame krūme turi būti 20–25 įvairaus amžiaus šakos.

Kalbat apie gausiausiai derančius krūmus, reikia paminėti, kad vietoje paliktų 5–6 naujų, gerų ūglių, būtina pašalinti tiek pat senų šakų. Dažnai veislių, kurių krūmai išaugina nedaug pašakninių ūglių, stiebai šakojasi silpnai. Tokiu atveju nešakoti ūgliai trumpinami trečdaliu jų ilgio. Baigtuose formuoti tokių veislių krūmuose turi būti 12–15 įvairaus amžiaus šakų. Senosios šakos šalinamos septintais–dešimtais metais. Vietoje paliekamų 2–3 naujų ūglių kasmet išpjaunama tiek pat senų šakų.

Aviečių genėjimas

Nuskynus vasarinių veislių avietes, būtina tuoj pat išpjauti derėjusius (dvimečius) stiebus. Jei nespėjote to padaryti vasarą, imkitės šio darbo rudenį arba pavasarį, kartu išretinkite ir jaunus silpnus stiebus, palikdami eilės metre 12–15 stipriausių stiebų.

Auginant avietes atskirais krūmais, viename paliekami 5–7 stiebai. Atžalos naikinamos keletą centimetrų po žeme. Iškirptos prie pat žemės išplis dar labiau. Nereikalingos aviečių atžalos pjaunamos 2–3 kartus per vasarą. Palikti stipriausi vienmečiai stiebai pavasarį patrumpinami 1,5–1,8 m aukštyje – viršūnės linkimo vietoje.

Silpnastiebių veislių stiebams palaikyti 0,6–0,9 ir 1,2–1,5 m aukštyje įrengiami vielos špaleriai (atramos). Prie jų rišami derantys stiebai.

Remontantinių aviečių pumpurai formuojasi viršutinėje jauno ūglio dalyje, tais pačiais metais išaugina vaisines šakeles su užuomazgomis ir dera rugsėjį–spalį. Kaip ir dvimečiai stiebai, derėjusios viršūnės nudžiūsta, o apatinė neišsišakojusi stiebo dalis uogas mezga kitais metais kaip įprastų aviečių, tokiu būdu remontantinės dera dukart per metus.

Tačiau remontantinių aviečių derėjimo laiką galima pakeisti genėjimo būdu. Kai visi stiebai nupjaunami vėlai rudenį arba anksti pavasarį, kitais metais dera vienmečiai ūgliai. Jie subrandina vieną, tačiau ankstyvesnį ir gausesnį uogų derlių rudenį. Mokslininkų duomenimis, derlius būna 10–12 proc. didesnis, kai remontantinių aviečių stiebai nupjaunami rudenį.

Šilauogių genėjimas

Dėl šalnų pavojaus šie vaiskrūmiai genimi kovą. Vidutiniškai genimos stipriai augančios veislės ir derlingose, pakankamai drėgnose dirvose augantys augalai. Silpnai augantys krūmai genimi stipriau. Produktyviausi krūmai, turintys iki 10 stiebų, iš kurių 2–3 yra 3–4 metų amžiaus, likę – jaunesni.

6–7 metų amžiaus šakos šalinamos, nes jau neproduktyvios. Sodindami šilauoges, nuskabykite žiedinius pumpurus. 15–20 metų šilauogės per vienerius ar dvejus metus gali būti atjauninamos nupjaunant visus stiebus iki pat žemės, o iš atžėlusių paliekant stipriausius. Žemaūgės šilauogės atjauninamos po 7–8 metų augimo.

Spanguolių genėjimas

Genėti šių uogų stiebelius galima ir rudenį, nuėmus derlių, ir pavasarį, prieš pradedant augalams augti, pašalinant virš spanguolių kilimo besidriekiančius ilgus vegetatyvinius ūglius. Genėjimui naudojami grėbliai su peilių pavidalo dantimis. Spanguolyną „šukuokite“ viena kryptimi, kad nelaužtumėte stiebų ir nukreiptumėte ūglius viena linkme.

„Dr. Malinausko medelynas“ savininkas dr. Kęstutis MALINAUSKAS

Kęstučio Malinausko nuotraukos ir iliustracijos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.