Giriasi nebūtais dalykais

Daugiau dėmesio smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams... su prastomis ŽŪM žiniomis apie gyvulių vertę.

„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja klimato problemų, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių iššūkių, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – prieš savaitę kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams ir pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

O štai pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, pagal Kaimo plėtros programą (KPP) jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. Eur įsikūrimo išmoką. Nuo 2023-ųjų jiems išmoka didėja iki 60 tūkst. Eur. Jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Didelis, pasak ŽŪM, dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais iššūkiais. Šiems ūkininkams viena patikimiausių galimybių išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma ŽIVATKAUSKIENĖ kategoriškai nesutinka nei su ŽŪM „sekamomis pasakomis“, nei susiūlymais kooperuotis, nei su gyvulių vertės (eurais) nustatymu, nes po jų laukia nieko gero ūkininkams nežadantys padariniai. Pateikiame jos komentarą:

„LMGAGA, reaguodama į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, teikia pasiūlymus dėl „Investicijų į žemės ūkio valdas“ priemonės, atkreipdama dėmesį į tai, kad Strateginiame plane identifikuoti prioritetiniai poreikiai: „Parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams“ ir tikslas – „palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą“, nes Lietuvoje žemės ūkio pajamos yra žymiai mažesnės nei vidutinės kituose šalies ekonomikos sektoriuose. Tinkamo pajamų lygio užtikrinimas ir jų stabilumas didintų ūkių gyvybingumą bei konkurencingumą ilguoju laikotarpiu, žemės ūkio veiklos patrauklumą pajamų atžvilgiu, prisidėtų prie kaimo regionų gyvybingumo išlaikymo.

Deklaruojama, kad siekiama skatinti smulkių ūkių plėtrą vykdant žemės ūkio veiklą ir (arba) didinant jų orientavimąsi į rinką, konkurencingumą, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizavimui, skatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas. Kaip yra iš tikrųjų?

Paramos gavėjai – ūkininkai arba jų grupė, užsiimanti žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu bei pateikimu rinkai; pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Parama teikiama ūkiams, kurių kiekvieno įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur (kai paraišką teikia keletas subjektų); ir ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur (kai paraišką teikia vienas subjektas). Didžiausia paramos suma – 25 000 Eur. Kai dalyvauja 2 ūkio subjektai – 50 000 Eur.

Tačiau ši naujoji metodika visiškai netinkama mėsinės galvijininkystės ir avininkystės ūkiams, kurie yra kaimo gyvybingumo garantas ir kurie išsaugo žolynus ar daugiametes pievas, reikalingas galvijams ganyti ir pašarams ruošti. Taigi, kai dažnam ūkiui galvos skausmu tampa pievų išsaugojimas, ministerija bando smulkius ir vidutinius gyvulininkystes ūkius ištrinti iš žemėlapio, sunaikinti. Norėdamas gauti pakankamą paramą ūkiui modernizuoti, ūkis nauju laikotarpiu turės būti dvigubai didesnis nei anksčiau, o to greitai pasiekti smulkesniam ar vidutiniam ūkiui tiesiog neįmanoma. Kitu atveju ūkininkas galės pretenduoti tik į 25 000 Eur paramą arba ieškoti kitų tokių ūkių, bet tai nieko nepakeis – juk pabrangus statyboms nė menkiausios stoginės už tokius pinigus nepastatysi, taip pat nestatysi jos ant dviejų ūkių ribos, kad vieną dieną gyvulius laikytų vienas, kitą – kitas kaimynas.

Taigi, koks tas ūkis, ŽŪM paskelbtas smulkiu ūkiu? Pagal standartinės vertės skaičiavimus, ūkis, turintis 60 mėsinių karvių, dar būtų priskiriamas prie smulkiųjų ir normalesnės paramos gauti negalėtų. Todėl didžioji dalis LMGAGA narių ūkių, įsigijusių grynaveislių galvijų, lieka be galimybės modernizuotis (vidutinis ūkių dydis asociacijoje – 30 mėsinių galvijų). Dėl nepagrįstai mažų standartinių verčių SP, skaičiuojamų avininkystės ir mėsinės galvijininkystės ūkiams, mėsinis galvijas įvertinamas 5 kartus mažesne verte nei pieninis, nors statybos pastatų kaštai panašūs. Žinoma, ministerija galėtų taikyti kitokią skaičiavimo metodiką avininkystei ar mėsinei galvijininkystei, bet su mumis niekas nesileidžia į kalbas...

Panaši situacija ir avininkystės sektoriuje. Pakeitus skaičiavimus, avininkystės ūkis, norintis dalyvauti modernizavimo projekte, dabar turės laikyti apie 250 ėriavedžių arba 280 kitų avių (praeinamumo riba modernizuoti ūkius padidinta nuo 8 000 Eur iki 16 000 Eur, ir didžioji dalis Lietuvos avių augintojų asociacijos narių ūkių, įsigijusių gyvulius, paliekami be galimybės modernizuoti ūkius (vidutinis asociacijos narių avių ūkių dydis – apie 100 avių, įskaitant ėriavedes).

Neteisinga, kai mėsinės karvės ar telyčios, kuri perkama ar parduodama maždaug už 2 000 Eur, vertė apraše nustatyta tik 295 Eur. Negi mėsinių galvijų augintojai, norėdami pakelti valdos pelningumą, turės įsigyti alpakų, kurių vertė dvigubai didesnė? Tvartų ar mėšlidžių poreikis išlieka toks pat ir pieninėms karvėms, ir mėsinėms karvėms, o statybų kainos vienodos abiejuose sektoriuose.

Anksčiau patys smulkiausieji ūkininkai galėdavo gauti paramą iki 15 000 Eur, ja pasinaudoję įsigydavo kokią nors naudotą technikos priemonę, o dabar ir tokios galimybės nebeliko. Tad apie kokį smulkių ir vidutinių ūkių vystymą, paramą jiems giriasi ministras ir kiti ministerijos vadovai?“

Autoriaus nuotrauka

2022.11.10

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite: Vilma Živatkauskienė, Jurgita Stakėnienė, ūkininkams, kooperacija, LMGAGA