„Glifosatas yra plačiausiai naudojamas herbicidas kovai su piktžolėmis, kurios konkuruoja su auginamais augalais bei yra kenkėjų ir ligų šeimininkės. Glifosatas dažniausiai naudojamas ne pasėliuose, o tarp pasėlių arba po sėjos iki augalų sudygimo, ypač kai taikomos neariamosios žemės dirbimo technologijos.
Tikrai džiugina ir visai nestebina tokios EFSA išvados. Labai tikiuosi, kad EK priimdama sprendimus dėl tolesnio glifosato produktų naudojimo atsižvelgs į jas. Manau, reikėtų kalbėti ne apie glifosato žalą jį naudojant, o apie galimas grėsmes jį uždraudus. Koks poveikis būtų tada? Visi žinome, kad tai plataus spektro herbicidas, labai plačiai naudojamas, nebrangus ir patogus naudoti. Ypač svarbus mažinant žemės dirbimą, taikant neariamąsias technologijas. Atsisakius glifosato piktžolės niekur nedings, jas kontroliuoti teks pasirenkant kitų grupių herbicidus ir jau dabar kylanti piktžolių atsparumo herbicidams problema tik dar labiau išryškės.
Norėčiau atskirti ekologinį ūkininkavimą nuo intensyvaus. Nereikėtų painioti dviejų dalykų – ekologiškai ūkininkaujant jokie pesticidai iš viso nenaudojami, o intensyviame ūkyje pesticidai naudojami augalų apsaugai nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Neišskirčiau, kad glifosatas yra kažkuo blogesnis ar pavojingesnis nei kiti pesticidai. Mes juk nevartojame jo tiesiogiai, bet, kaip ir kitus produktus, naudojame pasėliams apsaugoti. Matome ir mokslininkų išvadas, kad nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, jog glifosatas būtų išskirtinai kenksmingas.
Su kokiomis problemomis susidurtume, jei šio pesticido neliktų? Jau minėjau piktžolių atsparumo herbicidams problemą, kuri, uždraudus glifosatą, neabejotinai paaštrėtų. Be to, didėtų grūdų išauginimo savikaina, dėl ko sumažėtų produkcijos konkurencingumas.
Visuomet atsiras prieštaraujančiųjų pesticidų naudojimui, o glifosatas, mano nuomone, nepelnytai atsidūręs dėmesio centre. Nesuprantu, dėl ko reikia prieštarauti. Juk žmogus pats gali rinktis, kokį produktą pirkti – ekologiškai ar įprastame ūkyje užaugintą. Produktų etiketėse turėtų būti nurodyta visa informacija. Esu įsitikinusi, kad sprendimas uždrausti glifosato naudojimą būtų visiškai nelogiškas. Sutikčiau su tuo, kad prieš derliaus nuėmimą būtų ribojamas jo naudojimas, nes purškiame tiesiogiai ant augalų grūdų ir tikrai žinome, kad bus glifosato likučių. Aišku, tie kiekiai yra minimalūs, o atlikti tyrimai įrodo, kad jie nėra pavojingi ir neviršija leistinų normų.
Jeigu glifosatą purškiame ant ražienų, pūdymuose ar iki pagrindinių augalų sudygimo, kad neaugtų piktžolės, jis į derlių ir maisto produktus tiesiogiai nepatenka. Todėl ir nematau rimtų priežasčių, kodėl reikėtų uždrausti glifosato naudojimą. Atrodo, kad viskas logiška ir aišku, bet kažin kodėl kažkam vis kyla abejonių būtent dėl šio herbicido naudojimo pasekmių. Matyt, buvo ir bus žmonių grupė, kuri viskam prieštarauja.
Remiantis moksliniais tyrimais, atliktais tiek Lietuvoje, tiek Europoje, jokios realios grėsmės dėl glifosato naudojimo nėra. Glifosatas, kaip ir kiti AAP, yra registruotas naudoti atlikus daugybę tyrimų ir nematau pagrindo abejoti tais tyrimais. Žemdirbiai jį plačiai naudoja – tai reiškia, kad šis pesticidas yra reikalingas. O jeigu dar norime mažinti žemės dirbimą, taikyti neariamąją žemdirbystę, analogiškų produktų, kaip sukontroliuoti piktžoles, kol kas neturime.“
Redakcijos nuotrauka
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.