Glifosatas – išsigalvotas baubas?

Lietuvą, kaip ir visą Europą, viena po kitos aplanko glifosato uždraudimo bangos. Vieną kartą stipresnės, kitą – kiek menkesnio galingumo. Dabar užmojai uždrausti glifosato naudojimą jau kiek pritilo, nes atsiranda daugiau teigiamų pranešimų apie šią, kaip manyta, itin toksišką, o gal ir ne, medžiagą.

Įstrigo Vyriausybėje

Praėjusių metų pavasarį Seimas po pateikimo pritarė Augalų apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma drausti glifosato naudojimą tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomose teritorijose. Savo išvadas dėl įstatymo pataisų balandį buvo paprašyta pateikti ir Vyriausybės, tačiau atsakymo Seimas nesulaukia jau beveik metus.

„Kartais į Seimo darbotvarkę įrašomi visiškai neaktualūs svarstymai, o svarbesni užsibūna kažkieno stalčiuose“, – apgailestavo Augalų apsaugos įstatymo pataisas pristatęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas. – Vyriausybė yra nustačiusi pesticidų naudojimą sumažinti 50 proc., todėl pateiktos pataisos šiuo požiūriu yra labai aktualios.“

L. Jonausko teigimu, nustačius herbicidų, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, naudojimo draudimą tik prie geležinkelio linijų, elektros trasose, taip pat kovojant prieš invazinius augalus, cheminių medžiagų naudojimas vien glifosato sąskaita būtų gerokai sumažintas.

Tačiau kol įstatymas neįsigalios, visų akys bus nukreiptos į ūkininkus, kuriems glifosato ribojimas netaikomas. Tad iš kur susidarytų tie 50 proc.? „Dėl to sakau, jog tai būtų protingas projektas ir gamtai, ir ūkininkams, ir palankus žaliajam kursui“, –„Ūkininko patarėjui“ tvirtino parlamentaras.

Atidėlioja ir Europa

Glifosatas yra viena plačiausiai naudojamų piktžoles naikinančių veikliųjų medžiagų pasaulyje. 2021 m. spalio pabaigoje iš Briuselio buvo pranešta, kad glifosato naudojimą numatoma apriboti, o ar šis herbicidas bus leidžiamas Europos Sąjungoje (ES), priklausys nuo Europos Komisijos (EK) ir ES valstybių sprendimo, paremto naujausiais mokslo duomenimis. Aptariant šiuos duomenis, savo nuomonę buvo pakviestos pareikšti visų ES šalių suinteresuotos organizacijos, asociacijos, mokslo institucijos.

Aplinkos ministerijos (AM) skelbtame pranešime pažymėta, kad gifosatas į žemės ūkio istoriją įėjo kaip itin paveiki priemonė piktžolėms naikinti, tačiau dėl prieštaringai vertinamo jo poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai, jis tebekelia nemažai ginčų. ES šią veikliąją medžiagą leidžiama naudoti iki 2022 m. gruodžio 15 dienos. Prieš priimdama sprendimą, ar pratęsti glifosato naudojimą, EK įgaliojo keturias ES valstybes – Prancūziją, Vengriją, Olandiją ir Švediją, – išnagrinėti naujausius mokslo duomenis ir pateikti glifosato vertinimo ataskaitą.

AM pranešime buvo nurodoma, kad glifosatas yra klasifikuojamas kaip sukeliantis rimtus akių pažeidimus bei ilgalaikį toksinį poveikį vandens organizmams. Viešąją konsultaciją dėl ataskaitos rengia dvi ES institucijos: Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) ir Europos maisto saugos agentūra (EFSA). EFSA, atsižvelgusi į ECHA pateiktą nuomonę, įvertins galimą riziką ir pateiks galutines išvadas.

Glifosatą sukūrė ir 1974 m. juo pradėjo prekiauti JAV chemijos bendrovė „Monsanto“, herbicidą pavadinusi „Roundup“. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 25 pavadinimų herbicidai, kurių veiklioji medžiaga – glifosatas.

Pasak L. Jonausko, ES jau du kartus buvo atšaukusi savo paskelbtą draudimą naudoti glifosatą, o ir dabar niekas nežino, kaip viskas gali pasibaigti. „Jei Europa nusprendžia nepilti nuodų ten, kur jų nereikia, šiuos klausimus galėtume nuspręsti ir mes patys, bet pirmiausia turime sulaukti Vyriausybės išvadų“, – svarstė L. Jonauskas.

Audra stiklinėje?

Panašu, kad Vyriausybės išvadų teks laukti ilgai ir beviltiškai arba tos išvados bus ne tokios, kokių tikisi įstatymo pataisų rengėjai. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė ŪP teigė, jog glifosato „baubo“ burbulą išpūtė daugiausia socialinių tinklų „ekspertai“. „Ta pati pilietiškai aktyvi visuomenės dalis pasisako visais klausimais – nuo baltiškojo tikėjimo įteisinimo iki medžių kirtimo, nuo upių užtvankų ardymo iki vilkų medžiojimo, nuo dirvožemio erozijos iki glifosato, o tikrieji specialistai tyliai kikena į delną nuo tokių „ekspertiškų“ komentarų, nes beviltiška kažką sakyti“, – ironizavo asociacijos lyderė.

Pasak Z. Varanavičienės, iš tikrųjų glifosatas yra plataus spektro neselektyvi augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga, tiksliau, tam tikrų herbicidų sudedamoji dalis, kurie glifosatų „ekspertų“ vadinami „rundapais“. Ši medžiaga veikia fermentą, kurio esama tik chlorofilo turinčiuose organizmuose. Glifosato efektyvumas, netoksiškumas bei kitos pageidaujamos savybės lėmė intensyvų jo naudojimą. Anot LAAA direktorės, Lietuvos politikai buvo užsibrėžę apriboti glifosato naudojimą, tačiau tokio ribojimo nėra, nors Lietuvoje ir buvo sukeltas šaršalas, bet tai padarė žmonės, kurie mažiausiai suvokia, apie ką kalba.

EK jau anksčiau užsakė tyrimą, kurio išvadas yra numatyta pateikti po penkerių metų, t. y. iki šių metų gruodžio 15 d. Tik gavusi išvadas, EK priims sprendimą, ar glifosatas gali būti įrašytas į veikliųjų augalų apsaugos produktų dalių sąrašą. „Tai yra normali, griežta procedūra. Yra vertinamos dešimtys veikliųjų medžiagų, tarp kurių ir glifosatas, – aiškino Z. Varanavičienė. – Keista, kaip visuomenė yra įbauginta dėl glifosato. Tiesiog reikia daugiau skaityti, domėtis moksliniais tyrimais ir mažiau kalbėti ar rašinėti apsimetant ekspertais. Lietuvoje daugiausia girdime nuomones žmonių, kurie mažiausiai suvokia padėtį. Maža to, tas penkerių metų laikotarpis, skirtas išvadoms parengti, gali būti pratęstas ir dar penkeriems, penkiolikai metų ar dar ilgiau.“

LAAA direktorė 2021 metų pabaigoje paskelbė atvirą laišką, kuriame priminė, kad augalų apsaugos produktų tiekimas į ES (ir Lietuvos) rinką yra griežtai reglamentuojamas ir taikomos visos priemonės, siekiant išvengti galimo nepageidaujamo poveikio žmonių bei gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Veikliosios medžiagos yra patvirtinamos ES lygmeniu, augalų apsaugos produktus registruoja ir autorizuoja kiekvienos ES valstybės narės nacionalinės institucijos. Vokietijos kompetentingos institucijos „Digital Matter icon“ ekspertai paskelbė išsamų glifosato, kaip veikliosios medžiagos, duomenų įvertinimą ir, remdamiesi gautais rezultatais, pasiūlė glifosato registraciją atnaujinti 15-ai metų, tačiau šios veikliosios medžiagos registracija buvo pratęsta tik 5-eriems.

„Visi tyrimų duomenys (apie 90 000 puslapių duomenų, 3 300 glifosato saugumą patvirtinančių studijų), Vokietijos, kaip ataskaitos rengėjos, ekspertų vertinimas, Europos maisto saugos tarnybos, Europos cheminių medžiagų agentūros ir kitų pasaulio agentūrų vertinimai priešpastatomi Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) išvadoms apie galimai kancerogeninį glifosato poveikį. Europos maisto saugos agentūra paskelbė, kad glifosatas nėra kancerogenas, ir 2016 m. sausio 28 d. EK pateikė Augalų, gyvūnų, maisto produktų ir pašarų nuolatiniam komitetui glifosato peržiūros ataskaitos projektą, – teigė Z. Varanavičienė. – Taip pat kaip glifosatą IARC klasifikuoja dar apie 70 junginių ir kitų medžiagų, pavyzdžiui, raudoną mėsą, karštus gėrimus, karštuose riebaluose keptus maisto produktus.“

Anot LAAA direktorės, šiame pasaulyje viskas tarpusavyje susiję, nes rinka – globali. Tiražuojant baimę keliančias netikras naujienas, galima sužlugdyti savus ūkininkus ir visus maisto produktus importuoti iš tų rinkų, kuriose reikalavimai mažesni. Dėl to vietiniai ūkininkai netenka darbo, o importuojami produktai vargu, ar bus geresnės kokybės ir pigesni. „Stebimės matydami prekybos centruose medų iš Naujosios Zelandijos, česnakus iš Kinijos. Gal tokia visų mūsiškių žemės ūkio produktų perspektyva?“ – retoriškai klausė Z. Varanavičienė.

Yra ir nukentėjusių

Glifosato naudojimas Lietuvoje nėra uždraustas, tačiau jau yra ir nukentėjusių dėl perdėto valdininkų ar kontrolierių, įtikėjusių šios medžiagos pavojingumu sveikatai, uolumo. L. Jonauskas prisiminė „skandalą“ Plungės rajone, kur glifosatu buvo apipurkštos pakelės ir šios medžiagos pateko į ūkininkų laukus. Kiti, anot politiko, šiuo herbicidu bandė naikinti Sosnovskio barščius, tačiau nepadėjo, nes jie glifosato nebijo. ŪP jau aprašė stambaus bityno, esančio keturiose savivaldybėse, savininko ukmergiškio Jono Šantaro bėdas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jo pateiktuose medaus mėginiuose aptiko glifosato pėdsakų ir nurodė šį produktą išimti iš prekybos tinklų bei sunaikinti. J. Šantaras prisipažino, užuot sunaikinęs, šį medų ramiai pardavęs klientams iš Vokietijos, kurie visada noriai, nė netikrindami, perka iš šio ūkininko medų kaip labai kokybišką.