Graikai pritrūko pieno legendiniam sūriui gaminti

Apdovanojimų virtinė

„Naxos Graviera“ yra vienas garsiausių ir svarbiausių Graikijos kietųjų sūrių, kuriam dar 1996 m. Europos Komisijos sprendimu buvo suteiktas saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) statusas.

Jo populiarumas jau seniai peržengė Graikijos sienas, nes jis eksportuojamas į 20 šalių. 2025 m. jis netgi užėmė pirmąją vietą tarptautinėje gastronomijos platformoje „Taste Atlas – Local food around the world“ kaip geriausias sūris pasaulyje, praneša “Euronews”.

Šis labai geidžiamas apdovanojimas patvirtino ilgalaikę produkto, tapusio Kikladų salos gastronominės tapatybės sinonimu ir vietos žemės ūkio ekonomikos kertiniu akmeniu, reputaciją.

Sūrio gamintojas „EAS Naxos“ skelbia, jog 2011 m. šis sūris laimėjo aukso skonio apdovanojimą Graikijos sūrio festivalyje, taip pat dvi žvaigždutes „Superior Taste Award“ konkurse iTQi institute Briuselyje 2015, 2016 ir 2018 m., o 2017 ir 2020 m. jis gavo aukso apdovanojimą „Taste Olymp“ apdovanojimuose.

Išskirtinumo receptas

Šis kietasis sūris, pasižymintis šviesiai geltona spalva, plona sausa plutele, subtiliu aromatu, saldžiu ir subtiliu skoniu bei itin savitu poskoniu, jau daugelį metų yra laikomas vienu iš dviejų pagrindinių salos produktų, kartu su Naksos bulvėmis. Tai vienas geriausių Graikijos sūrių, idealiai tinkantis įvairiems kulinariniams patiekalams.

Nakso žemės ūkio kooperatyvų sąjungos pieninė yra didžiausia minėtų salų sūrio gamybos įmonė. Giannis Politis, Atėnų žemės ūkio universiteto mitybos fiziologijos ir gamybos ypatybių profesorius, pastaruosius aštuonerius metus bendradarbiauja su Nakso žemės ūkio kooperatyvų sąjunga. Jis sako: „Išskirtinis „Naxos Graviera“ sūrio pobūdis atsiranda dėl derinio, kurį sunku rasti sūrių gamyboje. Visų pirma, jis turi labai saldų skonį, kuris derinamas su labai dideliu elastingumu. Mano tarptautinė sūrių gamybos patirtis leido padaryti išvadą, kad „Naxos Graviera“ sūris nenusileidžia Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje gaminamam graviera sūriui...“

„Šiuo metu apie 75 proc. Europos aromatinių augalų auga Graikijoje. Naksas – aromatinių augalų rojus. Taigi čia, Nakso saloje, žemumose pirmiausia turime karvių. Kalnuose turime avių ir ožkų. Smulkūs atrajotojai ganosi žolėje, kurioje gausu aromatinių augalų, todėl Nakso saloje gaminamas pienas, pasižymintis išskirtiniu skoniu ir ypatinga sudėtimi“, – pridūrė G. Politis.

„Taste Atlas“ skelbia, jog „Naxos Graviera“ gaminamas iš vietinio karvės pieno arba karvės pieno, avių ir ožkos pieno mišinio, santykiu 80–20 %.

Nakso žemės ūkio kooperatyvų sąjunga gamina šį išskirtinį sūrį, naudodama tik saloje gyvenančių ir auginamų gyvūnų pieną, kiekviename proceso etape laikydamasi tradicinių sūrio gamybos taisyklių. Nakso žemės ūkio kooperatyvų sąjunga per metus pagamina apie 1250 tonų šio sūrio.

Pieno trūkumas

Konstantina Vadoula,  maisto chemikė vietos pieno fabrike, komentuoja: „Mūsų pagrindinė žaliava yra pienas, ir jis atkeliauja nedideliais atstumais. Tai reiškia, kad galime jį surinkti ir laiku pristatyti į pieno fabriką, kur jis yra patikrinamas kokybės požiūriu, kad galėtų įsitikinti, jog jis tinkamas ir atitinka specifikacijas, o tada termiškai apdorojamas, kad taptų galutiniu produktu – graviūra.“

„Kiekvienais metais pagaminame apie 1 200–1 250 tonų graviera sūrio, kuris parduodamas 9, 3 ir 1 kilogramo sūrio gabalais, taip pat 250 gramų gabalėliais. 100 tonų skirta eksportui. Tuo pačiu metu eksportuojame 250 tonų kitų sūrių, tokių kaip „Naxos Kefalotyri“, „Naxos Goat's“ ir „Naxos Mountain“ sūris“, – sako K. Vadoula.

Didžioji dalis pagaminamo graviera sūrio skirta vidaus rinkai. Pardavimai gali net padvigubėti, tačiau sumažėjusi pieno gamyba riboja turimus kiekius, o tai reiškia, kad eksportas išlieka mažesnis nei anksčiau. Nepaisant to, šis sūris yra pagrindinis salos eksporto produktas.

„Pieno gamyba salose susiduria su savaiminiais sunkumais. Mes nesame žemyninėje Graikijoje. Pašarai čia mus nelengvai pasiekia, be to, jie brangūs. Visa tai kelia problemų“, – apgailestauja G. Politis. – „Valstybė turi įsikišti ir padėti. Tai produktas, kuris iš esmės yra nacionalinis čempionas. Jis yra gaminamas ir lengvai parduodamas. Taigi, ką turėtume daryti, tai sudaryti sąlygas, kuriomis jis galėtų būti ne tik gaminamas, bet ir gaminamas reikiamais kiekiais, kuriuos rinka gali absorbuoti. Pagrindinis klausimas, ypač šiuo metu švenčiant Naksos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos 100-ąsias metines, yra gyvulininkystės išsaugojimas saloje“.

Parengė Ričardas Čekutis