Žemės koncentracija: kaip suvaldyti ir nepakenkti

Naikinti ar palikti?

Lietuvoje teisiškai nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys nuosavybės teise gali valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau galioja išimtis, kai tiek ūkininkas, tiek įmonė legaliai gali viršyti šią ribą – tada, kai žemė perkama gyvulininkystei plėtoti. Tokiu atveju papildomai leidžiama įsigyti tiek žemės, kad vienam sutartiniam gyvuliui (SG) tektų 1 ha žemės.

Siekiant užkirsti kelią žemės koncentracijai nedaugelio rankose, yra įtvirtinta ir susijusių asmenų sąvoka. Numatyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jeigu tas pats asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 proc. ar daugiau įmonės akcijų, pajų ar balsavimo teisių. Jeigu viena bendrovė ar asmuo valdo 25 proc. ar daugiau akcijų kitoje įmonėje, visų šių susijusių įmonių nuosavybėje esantys hektarai yra sudedami į vieną bendrą „krepšelį“, kuris negali viršyti 500 ha.

Reaguodamas į stambių koncernų jungimąsi ir užsienio investuotojų atėjimą į strateginį žemės ūkio sektorių, žemės ūkio ministras K. Mažeika pasiūlė sugriežtinti dabar galiojančią išimtį gyvulininkystei ir reikalavimus susijusiems asmenims. Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) aptariant galimus stambių verslo grupių sandorius ir galimybes riboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą, žemės ūkio ministras svarstė, kad reikėtų naikinti išimtį gyvulininkystės ūkiams arba ją palikti tik galvijų augintojams, nes tuo gali būti piktnaudžiaujama.

„Turi atsirasti pokyčiai, esame parengę projektą ir ryšimės jį registruoti bei toliau politiniame lygyje diskutuoti ir įvertinti tam tikras specialistų rekomendacijas. Kažkada tą brūkšnį reikia užbraukti, nes yra žemės koncentracijos precedentas. Dabar matome, kad dideli koncernai tarpusavyje koncentruoja ir situacija atrodo dar grėsmingesnė“, – AAK posėdyje dėstė K. Mažeika. Jis minėjo, kad, pavyzdžiui, paukštynai patys neaugina javų, negamina lesalų, bet, prisidengdami išimtimi, savo rankose gali koncentruoti žemę. „Tai signalas mums, kad turime išlygą eliminuoti arba taikyti tik, pavyzdžiui, ūkiams, kurie užsiima pienine ar mėsine galvijininkyste. Dėl kitų atvejų reikia diskutuoti arba iš viso atsisakyti išimčių“, – teigė žemės ūkio ministras.

K. Mažeika taip pat siūlo griežtinti susietumo saugiklį, nes pagrindinė problema, kad įstatymas riboja žemės pirkimą, bet neriboja akcijų pirkimo įmonėse, kurios tą žemę jau valdo. Todėl dabar galiojantis ne daugiau 500 ha žemės ūkio paskirties žemės turėjimo nuosavybės teise ribojimas gali būti apeinamas. Žemės ūkio ministro nuomone, įteisintą 25 proc. akcijų turėjimo kartelę reikia nuleisti iki 5–10 ar net iki 1 proc. Tai reiškia, kad jeigu investuotojas turės vos vieną kitą akciją kitoje žemės ūkio įmonėje, abi šios įmonės bus laikomos „susijusiomis“, o jų valdomi žemės plotai – sumuojami.

Panašu į išbuožinimą

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius „Ūkininko patarėjui“ priminė, kad gyvulininkystės išimtis buvo sukurta tam, jog prioritetinės šakos ūkiai galėtų užsitikrinti realią pašarų gamybos bazę. Jeigu dabar norima kažką keisti, į žemę ir plėtrą investavusiems ūkiams siunčiamas prastas signalas, kad jie gali būti išbuožinti. „Prieš maždaug 20 metų atsirado nuostata, kad jeigu laikai gyvulius, jiems reikia papildomai ploto pašarams gaminti. Ši išlyga gera ir reikalinga. Juk prirašyta daug vizijų ir programų, kad reikia skatinti gyvulininkystę“, – pastebėjo LPGA direktorius.

Jis užsiminė, kad yra bendrovių, ūkių, kurie laiko ir karves, ir kiaules bei ir vieniems, ir kitiems gyvuliams gamina pašarus. „Juk skatiname diversifikuoti veiklą, bet jeigu panaikintų išimtį kiaulių laikymui, tai būtų negerai ir neteisinga. Gal danų kiaulių kompleksams žemės pašarų gamybai ir nereikia, bet jeigu kokiai bendrovei, kuri laiko kiaules ar paukščius, reikėtų susimažinti žemės plotą, tai būtų nerimastinga žinia visam gyvulininkystės sektoriui, kurį laikome prioritetiniu“, – perspėjo E. Bičius.

Rizikos dėl užsienio kapitalo

Kita kalba, anot LPGA direktoriaus, apie megaūkius, kurie galbūt yra apėję įstatymą. „Tokiu atveju reikia kažkaip spręsti – leisti jiems įsigyti reikiamą skaičių gyvulių ar liepti mažinti žemės. Bet tai reikėjo suvaldyti prieš jiems perkant žemę. Galimybė apeiti įstatymą turėjo būti užkardyta valstybės lygiu. Tai reikėjo daryti daug anksčiau, o dabar verta žiūrėti į priekį. Jeigu imtume šiuolaikinį ūkį, 500 ha nėra jau toks megaūkis. Visame pasaulyje ūkiai optimizuojasi ir stambėja. Gal taip ir neturėtų būti, bet tai išgyvenimo klausimas“, – aiškino ŪP pašnekovas.

E. Bičius teigė manąs, jog, perkant daugiau nei 500 ha žemės, gyvulininkystės išlyga turi išlikti, o kad nebūtų susietumo reikalavimų apėjimo, reikia gerai užlopyti teisines spragas. „Reikia sprendimų ir dėl užsieniečių, pavyzdžiui, prancūzai skundžiasi, kad jų ūkius superka kinai. Kai ateina dideli pinigai, gali būti visokių bėdų“, – mąstė pieno gamintojų atstovas.

Žemių reikia gamybai

Konkretus pavyzdys – Jonavos r. veikianti žemės ūkio UAB „Pauliukai“. Čia plėtojama augalininkystė, pienininkystė, kiaulininkystė, pašarų gamyba. „Jeigu auginu gyvulius, dirbu, gaminu, tai perku ir žemę, nes jos reikia, kad pasigaminčiau pašarų gyvuliams šerti. Bet jeigu neleisime pirkti daugiau žemės, vadinasi, nereikia nieko gaminti. Greitai niekas ir negamins pieno, nelaikys kiaulių, vištų ir kt., jeigu valstybei to nereikia“, – naujus siūlymus komentavo UAB „Pauliukai“ vadovas Andrejus Štombergas.

Jis aiškino, kad jų bendrovei žemės reikia būtent gamybai ir gyvuliams laikyti, todėl bet kokie ribojimai atrodo keistai ar net juokingai. „Negi skatinsime tuos, kurie nori laisvai gyventi ir dirbti tik 5 mėn. per metus? Kai turi gyvulių, tenka plušėti ištisus metus. Bet visi nori kažką drausti, neleisti. Ar didelis stebuklas, kad viena įmonė kažką parduoda, o kita perka? Gal yra kažkoks interesas, kurį norima patenkinti draudžiant ir ribojant? Gal tada nuspręskime, kad pirkti gali tik tie, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje. Kam leidžia pirkti užsieniečiams?“ – svarstė A. Štombergas.

Prieš stambiųjų verkšlenimą

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas akcentavo nežabojamas galimybes užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje ir iš to kylančias grėsmes. „Jeigu užsienio kapitalo kompanijos gali pirkti didelius ūkius ir nėra jokių ribojimų, tai kas bus, jei kada nors ateis kokie arabai, už kurių stovi kokios nors blogos jėgos, ir pradės pirkti visas žemės ūkio bendroves ir galbūt ūkininkų ūkius? Tai parodo, kad užsieniečiai laisvai gali netiesiogiai pirkti žemę, kuri priklauso „uabams“. Ir tai pirmiausia reikia sutvarkyti“, – pabrėžė LŪS pirmininkas.

G. Špakauskas nesiėmė spręsti, koks būtų geriausias variantas dėl susietumo reikalavimų. „Dėl to reikia visiems diskutuoti, bet pirmiausia reikėtų eliminuoti užsieniečius ir vėliau žiūrėti, kokia yra situacija ūkiuose, svarstyti, ar ribojimus reikia griežtinti, ar lengvinti. Bet faktas, kad Lietuvoje verslas sugeba disponuoti dideliais žemės kiekiais. Vadinasi, ribojimai negalioja, nes jie turi po keliasdešimt tūkstančių ha žemės“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Jis kategoriškai nusiteikęs prieš stambių ūkių verkšlenimą dėl kiekvieno hektaro: „Bijo, kad „nubiednės“, bet mes galime parodyti ūkius, kur žmonės negali savo vaikams batų nupirkti. Smulkūs ūkiai labai vargsta, nes jiems stinga žemės. Matome skelbimus, kuriuose žemė nuomojama po 400 Eur/ha. Kaip LŪS atstovas, matau, kad tai yra labai bloga tendencija.“

Apribojimai užsieniečiams

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 9 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.