Insultas – tai staiga pasireiškianti būklė, kai dėl trombo ar kraujagyslės plyšimo sutrinka kraujo tėkmė į smegenis. Deguonies trūkumas lemia greitą neuronų žūtį – per kiekvieną minutę jų netenkama apie 2 milijonus, todėl greita reakcija yra kritiškai svarbi.
Kadangi insultas įvyksta staiga ir be įspėjimo, itin svarbu žinoti jo požymius. Veido asimetrija, rankos ar kojos nusilpimas, sutrikusi kalba – tai pagrindiniai simptomai, kuriuos pastebėjus būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. „Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę ir padėti išvengti sunkios negalios,“ – pabrėžia profesorius.
Pasak prof. V. Matijošaičio, insulto riziką didina arterinė hipertenzija, prieširdžių virpėjimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, amžius bei kiti kraujagysliniai sutrikimai. „Šių veiksnių kontrolė – svarbiausias žingsnis siekiant išvengti insulto,“ – priduria jis.
Tiems, kurie patiria išeminį insultą, ūmiausiame laikotarpyje gali būti taikomi specializuoti gydymo metodai – intraveninė trombolizė, kai vaistais ištirpinamas smegenų kraujagyslę užkimšęs krešulys, ir mechaninė trombektomija, kai jis pašalinamas specialiu kateteriu per kraujagysles. „Greitesnis gydymas leidžia išsaugoti smegenų sritis, kuriose kraujotaka sulėtėjusi, tačiau neišnykusi, o tai padeda sumažinti insulto sukeliamą negalią,“ – aiškina profesorius.
Kauno klinikose ypatingas dėmesys skiriamas komandinio darbo tobulinimui – vykdomi specializuoti mokymai ir simuliacijos, padedančios dar labiau sutrumpinti laiką nuo pirmųjų simptomų iki gydymo pradžios. „Kiekvienas insulto gydymo atvejis – daugiadalykės komandos pastangų rezultatas. Nuo paramedikų iki radiologų, anesteziologų ir neurologų – visi veiksmai turi būti tiksliai koordinuoti,“ – sako prof. V. Matijošaitis.
Kauno klinikų informacija