Grėsmingai plinta plačiapilviai pjovėjai braškių ir aviečių kenkėjai

Suaugėliai patinai užauga iki 7-12 mm, o patelės iki 15 mm ilgio. Jų kūno dangos spalva yra blyškiai juodos spalvos, pilvelis apvaliai pailgas ir primena kriaušės formą. Įprastai suaugėliai išsivysto balandžio-gegužės mėnesiais ir yra aptinkami iki spalio pabaigos. Kiaušinėlius patelės deda nuo vėlyvo pavasario ar vasaros pradžios. Lervos ritasi birželio mėnesį. Tik išsiritusių jų ilgis nesiekia 0,5 mm, tačiau besineriant užauga iki 15 mm. Paskutinio ūgio subrendusios lervos žiemoja iki vėlyvo pavasario, kuomet virsta lėliukėmis ir vėl vystosi suaugėliai.

Plačiapilvis pjovėjas gali sukelti rimtus žemės ūkio nuostolius. Jis minta įvairiomis medžių ir krūmų rūšimis, sodo augalais, o ypatingai kenčia kultūrinės aviečių bei braškių veislės. Suaugėliai yra judrūs tamsiuoju paros metu ir maitinasi augalų lapais, palikdami netaisyklingų formų išpjovas išilgai lapo krašto. Dieną jie slepiasi įlindę nuošalesnėse tamsesnėse vietose, pavyzdžiui, tarp akmenų ar augmenijos. Tuo tarpu besivystydamos dirvožemyje lervos graužia augalų šaknis, kas lemia jų vytimą, augimo sulėtėjimą arba žūtį.

Plačiapilvio pjovėjo kontrolės priemonės nėra išplėtotos. Šiai dienai trūksta insekticidų, pasižyminčių dideliu veiksmingumu prieš šios genties straubliukus. Iš biologinių kontrolės priemonių perspektyviausi yra entomopatogeniniai nematodai. Tai yra iki 1 mm ilgio vabzdžių parazitai, natūraliai gyvenantys dirvožemyje. Į vabzdį jie patenka per kūno ertmes, tokias kaip burna ar kvėptukai arba tiesiogiai prasiskverbia per kūno dangą, jei ši yra pakankamai plona. Dėl to dažniausiai entomopatogeniniai nematodai yra efektyvesni prieš lervas nei suaugėlius. Įdomu tai, kad nematodams patekus į vabzdį, jo nužudymą bei sėkmingą pasidauginimą užtikrina šiuose parazituose gyvenančios bakterijos.

Entomopatogeniniai nematodai yra saugūs aplinkai, o jų kaina panaši į daugumos insekticidų. Komercinės įmonės siūlo preparatus „Larvanem“ ir „Nemasys L“. Vis dėlto, šios priemonės nėra moksliškai pagrįstos ir jų efektyvumas prieš plačiapilvį pjovėją nėra įrodytas. Šiuo metu Gamtos tyrimų centro mokslininkai tiria galimą entomopatogeninių nematodų pritaikymą prieš kenkėją ir įgyvendina projektą „Gamtos procesais pagrįsti nauji sprendimai vabzdžio-kenkėjo Otiorhynchus armadillo monitoringui ir kontrolei“. Jo metu tikimąsi sukurti ekologiškų šiuolaikinių vabzdžio stebėsenos ir kontrolės priemonių.