Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Grėsmingai plinta plačiapilviai pjovėjai – braškių ir aviečių kenkėjai

2023/08/11


Kartu su visuotiniu atšilimu bei suaktyvėjusia tarptautine sodininkystės ir dekoratyvinių augalų prekyba Europoje paplito straubliukų (Curculionidae) šeimai priklausantis kenkėjas – plačiapilvis pjovėjas. Masinis šio vabzdžio paplitimas užfiksuotas jau trylikoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Ieškoma efektyvesnių kovos priemonių su šiuo gudriai besislapstančiu straubliuku.

Graužia lapus, šaknis ir gudriai

Plačiapilvis pjovėjas (Otiorhynchus armadillo) gali sukelti rimtų nuostolių žemės ūkyje. Jis minta įvairiomis medžių ir krūmų rūšimis, sodo augalais, o ypač kenčia kultūrinės aviečių ir braškių veislės.

Deimantė Tiškevičiūtė, straubliukas pjivėjas
Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos biologė Deimantė Tiškevičiūtė.

Suaugėliai yra judrūs tamsiuoju paros metu ir maitinasi augalų lapais, palikdami netaisyklingų formų išpjovas išilgai lapo krašto. Dieną jie slepiasi įlindę nuošalesnėse tamsesnėse vietose, pavyzdžiui, tarp akmenų ar augmenijos. O štai dirvožemyje besivystančios lervos graužia augalų šaknis, todėl jie vysta, lėčiau auga arba žūva.

Plačiapilvio pjovėjo suaugėliai patinai užauga iki 7–12 mm, o patelės iki 15 mm ilgio. Jų kūno danga yra blyškiai juodos spalvos, pilvelis apvaliai pailgas ir primena kriaušės formą.

Įprastai suaugėliai išsivysto balandžio–gegužės mėnesiais ir aptinkami iki spalio pabaigos. Kiaušinėlius patelės deda nuo vėlyvo pavasario ar vasaros pradžios, o lervos ritasi birželį. Vos išsiritus, jų ilgis nesiekia 0,5 mm, tačiau besinerdamos užauga iki 15 mm. Tokio ūgio subrendusios lervos žiemoja iki vėlyvo pavasario, tada virsta lėliukėmis ir vėl vystosi suaugėliai.

plačiapilvis pjovėjas
Entomopatogeniniais nematodais užkrėstas plačiapilvio pjovėjo suaugėlis. Pasidauginę nematodai ant vabzdžio kūno susiburia į sankaupas

Kovoti padeda vabzdžių parazitai

Plačiapilvio pjovėjo kontrolės priemonės nėra išplėtotos. Vis dar trūksta insekticidų, pasižyminčių dideliu veiksmingumu prieš šios genties straubliukus. Iš biologinių kontrolės priemonių perspektyviausi yra entomopatogeniniai nematodai. Tai yra iki 1 mm ilgio vabzdžių parazitai, natūraliai gyvenantys dirvožemyje. Į vabzdį jie patenka per kūno ertmes, tokias kaip burna ar kvėptukai, arba tiesiogiai prasiskverbia per kūno dangą, jei ši yra pakankamai plona.

Dėl to entomopatogeniniai nematodai dažnai yra efektyvesni prieš lervas nei prieš suaugėlius. Įdomu tai, kad nematodams patekus į vabzdį, jo nužudymą bei sėkmingą pasidauginimą užtikrina šiuose parazituose gyvenančios bakterijos.

nematodai
Entomopatogeniniai nematodai – plačiapilvio pjovėjo priešai.

Entomopatogeniniai nematodai yra saugūs aplinkai, o jų kaina panaši į daugumos insekticidų. Komercinės įmonės siūlo preparatus „Larvanem“ ir „Nemasys L“. Vis dėlto šios priemonės nėra moksliškai pagrįstos ir jų efektyvumas prieš plačiapilvį pjovėją nėra įrodytas.

Šiuo metu Gamtos tyrimų centro mokslininkai tiria galimą entomopatogeninių nematodų pritaikymą prieš kenkėją ir įgyvendina projektą „Gamtos procesais pagrįsti nauji sprendimai vabzdžio-kenkėjo Otiorhynchus armadillo monitoringui ir kontrolei“. Jo metu tikimasi sukurti ekologiškų šiuolaikinių vabzdžio stebėsenos ir kontrolės priemonių.

 

Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos biologė Deimantė TIŠKEVIČIŪTĖ

Autorės ir Liepos VALANČIŪTĖS nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje – Matomi plačiapilvio pjovėjo suaugėlių padaryti gebenės lapų pažeidimai.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Politika