Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus grikių plotai Lietuvoje sumažėjo daugiau nei pusantro karto. VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2022 m. mūsų šalyje grikių pasėlių buvo deklaruota 59 123 ha, o šiemet – 37 969 ha.
Tautvydas Kropis, ūkininkaujantis Varėnos r., yra vienas iš ūkininkų, drastiškai sumažinusių auginamų grikių plotus. Pastaruosius 10 metų jis grikiams skirdavo 20–60 ha, tačiau šiemet nusprendė skirti tik 6 ha. Kodėl ūkininkas nusprendė mažinti grikių plotus? „Šiais metais nusprendžiau grikiams skirti tik minimalų plotą, nes jų auginti nebeverta. Dėl mažų supirkimo kainų ir nepalankių klimato sąlygų grikių auginimas tampa nuostolingas. Toks sprendimas buvo neišvengiamas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė vyras.
Pasak T. Kropio, dabartinė grikių supirkimo kaina – 300 Eur/t, o derlius yra nedidelis. Dėl prastų oro sąlygų dažnai jis nesiekia net 1 t/ha. „Kad grikius būtų verta auginti, jų supirkimo kaina turėtų būti bent 400 Eur/t. Šiuo metu labiau verta auginti kitas grūdines kultūras, pvz., avižos atseikėja apie 4 t/ha, o jas superka po 170 Eur/t. Todėl paskaičiuokime, kuris pasirinkimas yra pelningesnis ir kodėl grikiai iškrenta iš mūsų sėjomainos“, – aiškino ūkininkas.
Vytautas Raulonis, ūkininkaujantis tame pačiame rajone, 30 metų auginęs grikius, taip pat drastiškai sumažino jų plotus. Anksčiau grikiams jis skirdavo 100–200 ha, šiemet jų augina tik 70–80 ha. „Mes auginame grikius sėklai, jų plotai priklauso nuo poreikio. Poreikiui sumažėjus, sumažėjo ir sėkliniai plotai“, – tiesiai šviesiai rėžė ŪP pašnekovas. Pasak V. Raulonio, pastaraisiais metais grikiai neatseikėja gausaus derliaus. „Kai auginome senąsias grikių veisles, iškuldavome po 2 t/ha, dabar, jei pavyksta užauginti 1,5 t/ha, tai jau būna gerai. Šiuo metu grikių derliaus vidurkis yra apie 900 kg/ha“, – ŪP aiškino ūkininkas.
Jis atkreipė dėmesį į mažas grikių supirkimo kainas: „Jei 1 t grikių parduodame po 300 Eur, manote, kad tai gera kaina? Reikia nepamiršti, kad dar reikia atimti grikių džiovinimo išlaidas, kurios yra apie 80 Eur/t. Tai žymiai sumažina uždarbį. O kviečių, auginamų tame pačiame plote, derlius gali siekti iki 10 t/ha. Palyginkime – nors grikių auginimo ir priežiūros išlaidos yra mažesnės nei kitų kultūrų, jų auginti neverta. Kad grikių auginimas būtų pelningas, supirkimo kaina turėtų būti bent 800–900 Eur/t“, – argumentavo V. Raulonis.
ŪP pašnekovas įvardijo, kad grikių rinką labai veikia eksportas, todėl grikių supirkimo kaina pastaraisiais metais yra visiškame „dugne“. „Ankstesniais metais grikius supirkdavo ir po 900 Eur/t, tačiau po to, kai Rusija pradėjo eksportuoti kruopas į Europą, grikių kainos smuko. Verslas yra verslas, todėl supirkėjai perka, kur pigiau“, – kalbėjo ūkininkas.
Sėklai ekologiškus grikius jau 10 metų Ukmergės r. auginantis Valentinas Genys ŪP tikino, kad jis, augindamas grikius, didelių pokyčių nedaro, todėl kasmet išlaiko tokius pačius plotus. „Koks grikių derlius? Jis – nedidelis, apie 700 kg/ha. Grikių supirkimo kainos „šokinėja“. Dabar, kiek žinau, kaina siekia apie 400 Eur/t. Mes, ūkininkai, negalime paveikti kainos, esame jos ėmėjai, todėl vertiname savikainą. Savikaina ekologijoje skaičiuojama kitaip – atsižvelgiama į tai, ką augalas duoda dirvožemiui ir ką palieka“, – pokalbį pradėjo ekologinio ūkio šeimininkas, mokslinis agronomas.
Jis sakė, kad grikiai ekologijoje turi visai kitokią reikšmę. Tai – svarbi sėjomainos dalis vasarojaus lauke, nes jų auginimas yra pozityvus. „Kaip augalas, jei pasėlis nėra vienarūšis, grikiai yra vienas iš fosforo ciklo valdymo sėjomainoje. Tai – visai kita pozicija, kurią galėtume pavadinti biologiniu raundapu“, – savo poziciją dėstė V. Genys.
Biržų r. ūkininkas Dainius Krivičius su ŪP kalbėjosi kuldamas grikius – daugiau nei du dešimtmečius ekologiškai grikius auginantis vyras teigė neturintis minčių auginti jų daugiau, nei augino iki šiol. „Šiemetis derlius neatrodo įspūdingai, tačiau yra buvę ir blogesnių metų. Grikius auginu todėl, kad mūsų dirvožemiai tam tinkami – jie nėra labai našūs, todėl kitų kultūrų čia nepriauginsi. Paminėsiu, kad grikiai nėra ta kultūra, iš kurios prasigyvensi, iš jos savo ūkio pamatų nepastatysi“, – pabrėžė D. Krivičius.
Vilniaus r. grikius auginantis Saulius Micius ŪP kalbėjo, kad šiai kultūrai reikalingos apyvartinės lėšos, tai yra investicijos į 1 ha, yra mažesnės nei grūdinių kultūrų. „Galima grikius tręšti, tačiau nepasieksi tokio rezultato, kad byrėtų 5 t/ha. Jų derlingumas yra mažas, palyginti su javų derliumi. Kai investuoji mažai, gauni mažą grąžą, o kai gamta nuskriaudžia, tai ir nuostolis būna mažesnis, nei auginant javus. Grikių sėjai nereikia naudoti daug sėklos, trąšų faktiškai galima ir nenaudoti, reikia tik dirvą susitvarkyti ir laukti derliaus. Tai – pagrindiniai grikių auginimo pliusai“, – grikių auginimo privalumus įvardijo vyras, juos auginantis ne vieną dešimtmetį.
Vilniaus r. ūkininkų asociacijos (VRŪA) pirmininkas Veslavas Spiridovičius minėjo, kad rajone grikiai nepasižymi itin dideliu populiarumu, tačiau ūkininkai jų šiek tiek augina. „Po šių metų ūkininkai jau kalba, kad grikiai yra perspektyvi kultūra, labai džiaugiasi, nes jų auginimo sąnaudos nedidelės – nereikia nei purkšti augalų apsaugos priemonėmis, nei tręšti. Jei pastaraisiais metais jų supirkimo kaina nėra aukšta, vis tiek tai yra kultūra, kuriai reikia mažiausiai investicijų. Nujaučiu, kad ūkininkai kitąmet didins grikių plotus. Su kuo bekalbėčiau, visi teigė, kad reikia kažkaip sumažinti gamybos sąnaudas, o grikiai – viena iš alternatyvų. Jie, viena vertus, vėliau sėjami ir vėliau kuliami nei pagrindinės kultūros, kita vertus – reikalauja mažiausiai investicijų. Jei ūkininkai išaugina 6 t/ha kviečių, tai galima suskaičiuoti, kiek reikia investuoti į augalų apsaugos priemones ir trąšas. Galų gale rezultatas yra panašus. Jei nepavyksta nukulti kviečių, į kuriuos buvo tiek daug investuota, ūkiui tai – minusas. O grikių, jei nepavyksta nukulti, skaičiuojame tik investicijas į sėklas ir sėją“, – ŪP dėstė V. Spiridovičius.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 24 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.