Grikiai: ne visada stabilus derlius džiugina žemdirbius

Liepos pradžioje Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centro Augalininkystės skyriaus vedėjas, agronomas Oskaras Balodis džiūgavo ir tikėjosi, kad dėl palankių orų bus sulaukta ne tik gero žiemkenčių, bet ir vasarinių javų, taip pat grikių derliaus. Centro ekspertų tirti grikių laukai žadėjo užderėti geriau nei pernai, nes drėgną gegužę sėklos puikiai sudygo ir tankumas laukuose buvo geras.

„Palankus pavasaris leido augalams augti, todėl derliaus prognozės geros. Pavasaris buvo pakankamai drėgnas ir šiltas, tad sėją buvo galima pradėti anksti – Kuržemėje ir Žiemgaloje jau balandžio pradžioje. Daugelyje vietų Latgaloje, sėja šiek tiek vėlavo, nes laukai buvo per drėgni nuo pavasarinių liūčių“, – portalas Ventasbalss.lv citavo valstybinei naujienų agentūrai LETA O. Balodžio komentarą apie šių metų javų pasėlius. Beje, specialistas tada atkreipė dėmesį ir į tai, kad liepos pradžioje vasariniams pasėliams jau ima trūkti drėgmės, ir tai, deja, gali pakoreguoti ir grikių derliaus prognozes.

Vis tik pasėlius stebinčių Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centro ekspertų nuomone, grikiais Latvijoje būtų galima užsėti apie 10 000 hektarų.

Po maždaug keturių mėnesių grikių laukuose pradėjus darbuotis technikai, į situaciją teko pažvelgti kitu kampu.

Latgaloje, netoli Rytinės šalies sienos įkurtame „Kotinių“ ūkyje greta kitų grūdinių kultūrų auginami ir grikiai. Ūkis apima 4 500 ha žemės, iš jų 210 ha šiemet buvo užsėta grikiais. Šis ūkis taiko minimalaus žemės dirbimo technologiją, susidarę šalutiniai produktai čia panaudojami kitose ūkio sektoriuose. Ne tik kolegos žemdirbiai, bet ir turistai gali pasidairyti po šį ūkį, pažiūrėti, kaip vyksta perdirbimo procesai, paragauti vietoje pagamintų produktų.

Ūkio savininko Aldžio Ločmelio vertinimu, šių metų grikių derlius ypatingai nesiskiria nuo ankstesnių metų, tačiau supirkimo kaina gerokai mažesnė. Šiuo metu nuimtas maždaug trečdalis derliaus.

Portalui Saimnieks LV jis pasakojo, kad pernai grikių kaina siekė 700–800 eurų už toną, o šiemet – vos 250 eurų už toną. Tad nieko keista, kad, atsižvelgdami į kainų svyravimus, ūkininkai nuimtus grikius sandėliuoja dvejus metus, o parduoda tik trečiaisiais.

Nuėmus grikius, sėklos „Kotinių“ ūkyje valomos ir apdorojamos. Juos ūkis parduoda kaip latviškų veislių sėklinę medžiagą ir ruošia žaliąją masę.

Pasak ūkio savininko, šiemet grikių plotai yra didesni nei iš pradžių buvo planuota: prastai peržiemojus žieminiams kviečiams, buvo atsėti grikiai. Kitų metų scenarijui turės įtakos tai, kaip išgyvens žieminiai pasėliai ir ar kaip pavyks parduoti grikių atsargas.

A. Ločmelis pastebėjo, kad Latvijos ūkininkams grikiai nėra „pelningiausia kultūra“ ir juos labiau apsimoka auginti tiems, kurie turi kur sandėliuoti grūdus, kai jų kainos nukritusios. Bet svarstė ir apie galimybę grikius dažniau naudoti kaip tarpinę kultūrą ir žaliajai masei.

Ūkyje jis šiemet pasėjo 1000 ha žiemkenčių, 550 ha daugiamečių dobilų, 150 ha vienmečių, 450 ha žolių. Paįvairinant kultūras, savininkui mažiau rūpesčių, nes nereikia laukų apdoroti vienu metu, be to, apsieinama su mažiau technikos.

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos nuotr.