Kaunas +13,2 °C Stiprus lietus
Sekmadienis, 14 Bir 2026
Kaunas +13,2 °C Stiprus lietus
Sekmadienis, 14 Bir 2026




Gripo vakcina naujam sezonui nemokamai pasiskiepyti galės daugiau žmonių

2024/02/29


Padidink tekstą

Valstybinė ligonių kasa (VLK) jau sudarė pirkimo sutartį dėl 240 tūkst. keturvalentės vakcinos dozių 2024-2025 m. gripo sezonui. Tai net 55 tūkst. dozių daugiau, nei praėjusį sezoną buvo pristatyta į gydymo įstaigas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokami skiepai skirti žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Jų šiais metais padaugėjo: jau šį rudenį pirmą kartą nemokama gripo vakcina galės pasiskiepyti ir 2-7 metų vaikai.

„Būsimam peršalimo ligų sezonui pradedama ruoštis labai anksti – dar vasarį. Kai pirkimo procedūros pradedamos iš anksto, gamintojai gali racionaliau planuoti vakcinos poreikį bei gamybos apimtis. Iš dalies tai padeda sumažinti ir pirkinio kainą. Šįkart Privalomojo sveikatos draudimo fondui sezoninė gripo vakcina atsiėjo kiek daugiau nei milijoną eurų. Vienos dozės kaina, palyginti su pernai, sumažėjo net 28 procentais“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.  

Kiekvienam gripo sezonui vakcina yra gaminama iš naujo, o gydymo įstaigoms paskirstoma pagal iš anksto jų nurodytą poreikį. Šios vakcinos gamyba ir pristatymas į Lietuvą paprastai užtrunka nuo 6 iki 8 mėnesių, todėl planuojama, kad skiepai šalį pasieks rugsėjo mėnesį. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos programa, naujam, kaip ir buvusiam, gripo sezonui nupirkta keturvalentė gripo vakcina.

Lietuvos gyventojų sergamumo struktūroje didžiausią dalį (96,85 proc.) sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių 98,25 proc. atvejų yra sezoninis gripas ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligos – didžiausia našta visuomenės sveikatai. Epidemiologai nuolat pabrėžia, kad skiepijimas nuo gripo yra gyvybiškai svarbus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų. Ypač ši vakcina aktuali rizikos grupių žmonėms, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali būti net mirtinas.

„Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis perkama sezonine gripo vakcina gali pasiskiepyti žmonės, patenkantys į rizikos grupes: 65 metų ir vyresni, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, patiriantys didžiausią tiesioginę riziką užsikrėsti gripu, bendraudami su sergančiais žmonėmis. Be to, šiais metais įsigaliojo naujovė – kompensuojamąja gripo vakcina bus skiepijami ir ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai“, – sako L. Reinartienė.

Įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, nuspręsta, kad jau šį rudenį tėveliai galės nemokamai apsaugoti savo 2-7 metų (imtinai) vaikus nuo gripo. Tokia amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaikai, skirtingai nei kitose Europos šalyse, ikimokyklinio ugdymo įstaigas pradeda lankyti vėliau ir būtent tuo metu išauga kontaktų bei užsikrėtusiųjų gripo virusu skaičius. Šalyse, kurios jau anksčiau yra įtraukusios vaikus į gripo rizikos grupes, pastebėta, kad pradėjus aktyviau nuo gripo skiepyti vaikus, sumažėjo ir suaugusiųjų sergamumas.

VLK primena, kad visos sezoninio gripo vakcinos gaminamos pagal PSO rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, o jų efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas vakcinos registracijos procedūrų metu. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, ypač rizikos grupių žmonėms. Dėl šio skiepo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

gripo skiepas

 

 

VLK informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis
2026/06/14

Nesuvaldomų rinkos galių grimasos

Konkurencijos tarybos (KT) pastebėjimai, susiję su žemės ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, neretai niauksto agrarininkų veidus. „Kai reikia sprendimų – jų nėra, o kai atsiranda siūlymai stiprinti mūsų padėtį tiekimo grandinėje, ko... Vakar KT „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad šiuo metu vykdo tyrimą, kilus įtarimui, jog kelios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės galėjo sudaryti kartelinį susitarimą ir tarpusavyje susiderinti žalio pieno supirkimo kainas.
2026/06/14

Šparagai – ir maistas, ir liaudiškas vaistas

Mauručių k. (Prienų r.) „AG šparagai“ prekių ženklą sukūrę Greta ir Artūras Pučinskai jau septintą sezoną augina šparagus. Pirmaisiais metais pasisodinę vos dešimtį daigelių, dabar jų plotą išplėtė iki 10 a....
2026/06/14

„Hakeriai“ atakavo cukraus fabrikus

Ne vien Lietuvai nesiseka apsaugoti savo duomenų nuo kompiuterių įsilaužėlių – kibernetinio saugumo incidentas sustabdė Australijos Makajaus regiono cukraus pramonę.
2026/06/14

J. Eimontas. Netolygios derlių prognozės siunčia skirtingus signalus investuotojams

Kol vienose iš pagrindinių kviečių eksporto rinkų derliaus prognozės „žaliuoja“, kitos toliau „raudonuoja“. Į savotiškus amerikietiškus kalnelius pasileido globali sojų rinka. Tuo metu kukurūzų ir kitų ...
2026/06/14

„John Deere“ pristato atnaujintus 8R, 8RT ir 8RX traktorių modelius, kurių galia siekia 280–410 AG

„John Deere“ pristatė naujos kartos 8R, 8RT ir 8RX traktorius, suprojektuotus siekiant užtikrinti didesnį našumą, didesnį efektyvumą ir patogesnę eksploataciją 280–410 AG galios segmente. Atnaujinti modeliai yra prieinami ...
2026/06/14

Žiūrėjimas į apželdintas sienas pagerina nuotaiką ir suteikia vėsumo jausmą

Atliktas naujas tyrimas, kuriame buvo naudojami „Fitbit“ prietaisai ir EEG (elektroencefalografijos) jutikliai, siekiant išmatuoti 58 dalyvių širdies ritmą ir smegenų bangų aktyvumą, kai jie sėdėjo priešais ar...
2026/06/14

Miškų įstatymo nuostatos turėtų būti peržiūrėtos, kad atitiktų ES teisę

Konkurencijos taryba pritaria siūlymui peržiūrėti Miškų įstatymo nuostatas ir atsisakyti privatiems asmenims taikomo ribojimo įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės kaip ribojančio sąžiningą konkurenciją.
2026/06/14

Baltijos šalių didmeninės elektros kainos gegužę išliko mažesnės nei Europos Sąjungos šalių kainų vidurkis

Gegužės mėnesį vidutinės didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekė 60–82 Eur/MWh ir buvo 9–33 proc. mažesnės nei ES šalių vidurkis, kuris sudarė 90 Eur/MWh. Planinis elektros perdavimo jungties tarp Estij...