Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

Grūdainio ir javainio gamybos ypatumai

2024/07/04


Pagrindinis ir seniausias grūdų derliaus dorojimo būdas yra pribrendusių javų kūlimas, džiovinimas ir sandėliavimas. Brangstant grūdų džiovinimui ir randantis papildomoms išlaidoms, susijusioms su sandėliavimu bei esant nepalankioms javapjūtei oro sąlygoms, toks grūdų derliaus dorojimo ir sandėliavimo būdas tampa labai brangiu ir neekonomišku.

Grūdų silosavimas

Juo labiau jei grūdai yra skirti ne parduoti, o ūkyje auginamiems gyvūnams šerti. Kita vertus, blogomis oro sąlygomis nukulti grūdai, juos sandėliuojant, labai greitai genda – kaista, pelija ir praranda ne tik prekinę vertę, bet ir dalį mitybinių medžiagų. Be to, dėl besikaupiančių mikotoksinų yra nesaugūs (nehigieniški) gyvūnams šerti. Vadovaujantis silosavimo (konservavimo) teorija, buvo prieita prie išvados, kad tinkamas grūdų sandėliavimo (saugojimo) būdas – drėgnų grūdų silosavimas. Grūdų traiškymas ir silosavimas duoda ne tik finansinę naudą, palyginti su sausų grūdų sandėliavimu. Tyrimais yra įrodyta, kad, kai traiškant grūdus yra suardoma jų luobelė, grūduose esantis krakmolas būna geriau virškinamas ir įsisavinamas. Čia pat ūkyje gaminant pašarus, galima atsekti grūdinių pašarų gamybos technologijos eigą ir tiksliai žinoti apie jų kokybę, galima net dviem trimis savaitėmis anksčiau nuimti derlių ir ankščiau pradėti žemės paruošimą kitai sėjomainos kultūrai, mažiau priklausyti nuo oro sąlygų, pagerinti gaminamo pašaro virškinamumą ir skonines savybes. Be jau išvardytų silosuotų grūdų privalumų, ne mažiau svarbu ir tai, kad šis pašaras nedulka jį dalijant gyvūnams, todėl nedirgina kvėpavimo takų, sumažėja sergamumas. Visų javų grūdai, taip pat ir kukurūzų grūdai, bei ankštinių augalų grūdai, tokie kaip žirniai, pupos, lubinai, tinka traiškyti ir silosuoti, naudojant atitinkamas cheminių konservantų ar biologinių silosavimo priedų dozes arba be jų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute (LSMU GI) buvo tiriama ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse traiškytų ir specialiose polietileno rankovėse „AG-BAG“ silosuotų grūdų cheminė sudėtis, fermentacijos rodikliai, nustatyta jų energetinė vertė ir virškinamųjų baltymų kiekis. Buvo įvertinti įvairių rūšių silosuoti-konservuoti grūdai ir jų mišiniai: miežiai, kviečiai, kvietrugiai, avižos, žirniai, pupos bei miežių ir kviečių; miežių, avižų ir žirnių; žirnių, kviečių ir miežių; miežių ir rugių; pupų ir avižų mišiniai. Didžioji dalis ūkių silosavo miežius, kviečius, kvietrugius bei miežių ir kviečių mišinį. Visų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių konservuoti grūdai buvo geros fermentacijos, juose vyravo pieno rūgštis ir visai nebuvo ar buvo tik labai nedidelis kiekis, neviršijantis leistinų normų, žalingos sviesto rūgšties.

Kaip jau minėta, apie silosuotų pašarų higieninę kokybę jau galima spręsti pagal jo fermentacijos rodiklius: pieno ir sviesto rūgščių bei amoniakinio N kiekį. Jei silose yra daug acto rūgšties, didelė amoniakinio N ir sviesto rūgšties koncentracija ir mažai pieno rūgšties, tada galima manyti, kad toks pašaras nehigieniškas, jame yra daug enterobakterijų ir klostridijų, kurios gali neigiamai veikti gyvūnų sveikatą ir produkcijos (ypač pieno) higieninę kokybę (saugumą) žmonių sveikatos požiūriu. Be to, blogos fermentacijos konservuotuose pašaruose gali augti pelėsiniai grybai, gaminantys mikotoksinus. Mikotoksinais užterštu pašaru šeriant melžiamas karves, jie gali patekti į pieną. Konservuotų pašarų mikroflora gali būti suskirstyta į dvi grupes: naudingi (pageidaujami) ir kenksmingi (nepageidaujami) mikroorganizmai. Pageidaujami mikroorganizmai yra pieno rūgšties bakterijos, produkuojančios konservuojamuose žaliuose augaluose pieno rūgštį. Nepageidaujami mikroorganizmai yra tie, kurie sukelia silosuoto pašaro anaerobinį (t. y. klostridijos ir enterobakterijos) arba aerobinį (t. y. pelėsiniai grybai, mielės, listerijos) gedimą. Šie mikroorganizmai ne tik gadina pašarą, bet kartu kenkia gyvūnų sveikatai ir menkina gyvūninės produkcijos, ypač pieno, higieninę kokybę.

Atlikus ūkio subjektų, kurie silosavo traiškytus grūdus, apklausą, paaiškėjo, kad gyvūnai traiškytus silosuotus grūdus ėdė noriai, jie nesirgo ir jų produktyvumas buvo geras.

Traiškyti silosuoti grūdai

Traiškyti silosuoti grūdai yra didelės energinės vertės pašaras ir virškinamųjų baltymų juose yra tiek pat arba šiek tiek daugiau nei džiovintuose grūduose. Todėl gyvūnams šerti jie yra naudojami kaip ir grūdų miltai, pridedant prie jų reikiamą baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų kiekį. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad konservuoti grūdai dažniausiai būna drėgnesni nei džiovinti grūdai, todėl gyvūnams duodamą silosuotų grūdų kiekį reikia padidinti, kad jis atitiktų sušeriamą sausų grūdų kiekį.

Skaičiavimo pavyzdys. Tarkime, kad ūkininkas melžiamoms karvėms šėrė miežių miltus, kuriuose buvo 85 proc. sausųjų medžiagų. Jis sušerdavo 8 kg tokių miežių miltų, papildydamas juos baltyminiais ir kitais pašarų priedais. Dabar jis nori šerti silosuotus miežių grūdus, kuriuose yra 72 proc. sausųjų medžiagų. Šerdamas džiovintų miežių grūdus, jis vienai karvei per parą sušerdavo 6,8 kg sausųjų medžiagų: 8 kg × 0,85 = 6,8 kg. Jeigu jis duotų karvei po 8 kg silosuotų grūdų per parą, tai ji gautų tik 5,76 kg sausųjų medžiagų (8 kg × 0,72 = 5,76 kg), arba 1,04 kg mažiau, palyginti su džiovintais grūdais. Taigi ūkininkas, norėdamas su silosuotais grūdais sušerti tokį pat sausųjų medžiagų kiekį, kaip ir su džiovintais grūdais, turi padidinti silosuotų grūdų kiekį iki 9,44 kg (0,85 : 0,72 = 1,18; 8 kg × 1,18 = 9,44 kg). Tokiu būdu ūkininkas turi sušerti ne 8 kg, o 9,44 kg silosuotų grūdų, turinčių 72 proc. sausųjų medžiagų, nes tas kiekis ekvivalentiškas 8 kg džiovintų grūdų, turinčių 85 proc. sausųjų medžiagų.

Viso augalo silosavimas

javainis
Javainis.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

LSMU GI Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriaus mokslo darbuotojai 

dr. Jonas JATKAUSKAS, dr. Vilma VROTNIAKIENĖ

Autorių nuotraukos

Viršelio nuotr.: Grūdainis.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis