Grūdams ir javams prilyginamoms kultūroms taikomi nikelio kiekio reikalavimai

Didžiajai daliai maisto produktų nikelio ribinės vertės taikomos jau nuo 2025 m. liepos 1 d., tačiau tam tikriems grūdams ir javams prilyginamoms kultūroms buvo nustatytas papildomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Artėjant jo pabaigai, maisto verslo operatoriams rekomenduojama įvertinti naudojamų žaliavų atitiktį ir prireikus atnaujinti savikontrolės priemones.

„Nuo 2026 m. liepos 1 d. baigiasi pereinamasis laikotarpis ir nikelio ribinės vertės pradedamos taikyti svarbioms grūdų grupėms: grūdams, kviečiams, kietiesiems kviečiams (Triticum durum), ryžiams, lukštentiems ryžiams, avižoms, soroms bei javams prilyginamoms kultūroms (tokioms kaip grikiai, burnočiai ir bolivinės balandos). Šios žaliavos plačiai naudojamos maisto pramonėje gaminant miltus, dribsnius, pusryčių produktus, kepinius, kūdikių maistą ir kitus grūdinius gaminius, todėl verslo subjektams svarbu įvertinti galimą nikelio riziką tiekimo grandinėje ir užtikrinti atitiktį naujiems reikalavimams “, – pažymi Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Kodėl nustatomi nikelio kiekio apribojimai?

Nikelis yra natūraliai aplinkoje randamas cheminis elementas, kuris į maisto produktus gali patekti iš dirvožemio, vandens ar augalų auginimo aplinkos. Jo kiekiai maisto produktuose priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant žaliavų kilmę, dirvožemio savybes ir gamybos procesus.

Nors grūduose paprastai aptinkami mažesni nikelio kiekiai nei riešutuose, kakavos produktuose ar aliejinių augalų sėklose, dėl didelio grūdinių produktų vartojimo jie gali reikšmingai prisidėti prie bendro nikelio suvartojimo.

Nauji reikalavimai taikomi ne tik grūdų augintojams ir supirkėjams. Jie aktualūs ir malūnams, dribsnių, pusryčių produktų, kepinių, kūdikių maisto bei kitų grūdų pagrindu gaminamų produktų gamintojams.

Ką rekomenduojama atlikti maisto verslo subjektams?

Artėjant naujų reikalavimų įsigaliojimui rekomenduojama:

• peržiūrėti savikontrolės programas ir rizikos vertinimą;
• įvertinti naudojamų žaliavų kilmę bei galimą nikelio riziką;
• peržiūrėti tiekėjų vertinimo ir kontrolės procedūras;
• prireikus atlikti nikelio tyrimus žaliavose ar galutiniuose produktuose;

kaupti duomenis apie naudojamų grūdų ir jų produktų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti produktams, kurių sudėtyje yra avižų, ryžių, grikių, burnočių, bolivinių balandų.

Instituto laboratorijoje atliekami nikelio tyrimai

Maisto verslo subjektai, siekiantys įvertinti žaliavų atitiktį teisės aktų reikalavimams, gali atlikti nikelio tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

„Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje atliekami nikelio tyrimai įvairiuose maisto produktuose ir pašaruose. Nikelio kiekiui nustatyti taikomas atominės absorbcinės spektrometrijos (GFAAS) metodas mineralizavus mėginį mikrobangomis. Metodas užtikrina jautrumą ir tikslumą vertinant atitiktį Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Laboratorijoje naudojami validuoti analizės metodai, taikomos kokybės kontrolės procedūros ir dalyvaujama tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose, todėl gaunami rezultatai yra patikimi ir tinkami atitikties vertinimui“, – informavo Instituto Cheminių tyrimų skyriaus vedėja Inga Jarmalaitė.

Daugiau informacijos apie nuo 2026 m. liepos 1 d. taikomus nikelio kiekio reikalavimus galima rasti Reglamento (ES) 2023/915 dėl didžiausių tam tikrų teršalų kiekių maisto produktuose konsoliduotoje redakcijoje bei Komisijos reglamento (ES) 2024/1987 priede.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informacija