Grūdininkų idėja – „Grūdai LT“

Iš esmės pritartų

Antradienį su premjeru G. Palucku susitikę žemdirbių organizacijų lyderiai aptarė svarbiausius šalies ūkininkams klausimus. Kaip informavo Vyriausybės vadovo patarėjai, premjeras pažadėjo, kad Vyriausybė skirs dėmesį šiems klausimams spręsti. Susitikimo metu buvo kalbėta ir apie galimybę kurti kooperatinę grūdų perdirbimo gamyklą.

Po susitikimo premjero patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad Ministras Pirmininkas teigiamai vertina tokį sumanymą, vėliau bus svarstoma, kaip tai būtų galima paremti, taip pat ką reikėtų padaryti, kad ši idėja įgautų vystymosi pagreitį.

„Buvo svarstyta labai daug klausimų, tarp jų ir grūdų perdirbimo, bet iki detalių nepriėjome. Tokia gamykla tikrai būtų reikalinga, kadangi Lietuvoje reikia ilginti gamybos grandinę – neišvežti tiek daug žaliavos, bet stengtis daugiau jos perdirbti vietoje ir eksportuoti produktus. Tokiu būdu padidintume sukuriamą pridėtinę vertę“, – aiškino V. Jukna.

Programos pažadai

Vyriausybės programoje ir tarp žemės ūkio ministro I. Hofmano prioritetų yra numatytas siekis užtikrinti finansinę paramą inovatyvioms technologijoms bei sprendimams, skirtiems žemės ūkio produkciją perdirbti į aukštos pridėtinės vertės produktus. Dar įsipareigota žemės ūkio produktų gamintojams teikti valstybės pagalbą lengvatinių paskolų forma. Paminėta ir tai, kad bus peržiūrėtas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas ir parengti siūlymai dėl investicinių paramos priemonių, skirtų skatinti kooperatyvų kūrimąsi ir augimą. Taip pat bus pakeistas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, siekiant skatinti investicijas ir plėtoti kooperaciją žemės ūkyje.

Jeigu tokie pažadai būtų ištesėti, galbūt grūdininkai ryžtųsi investuoti į kooperatinę grūdų perdirbimo gamyklą. Aišku, iššūkių būtų ne vienas – reikalingas ne tik finansavimas, bet ir pačių grūdininkų susitelkimas, gamybos mastas, inovatyvūs produktai ir realizavimo rinkos.

Nacionalinės svarbos reikalas

Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas ŪP pabrėžė, kad prie tokio projekto turėtų prisidėti visos Lietuvos žemdirbiai, tai neturėtų būti tik lokalus ar išrinktųjų projektas.

„Martynas Puidokas sugalvojo pavadinimą „Grūdai LT“, bet mes visi panašiai mąstome, kad mums reikia nacionalinio masto kooperatinės grūdų perdirbimo gamyklos, kokią jau turi pieno gamintojai. Čia pirmiausia reikia pačių žemdirbių užsidegimo ir idėjos generavimo. Dabar turime nemažai grūdininkų kooperatyvų, bet nėra to galutinio tikslo – perdirbimo, o be jo nebus judėjimo į priekį, todėl ūkininkai pradeda netikėti kooperacijos sėkme. Reikia susiburti kuo didesniam ratui šalies mastu ir susitarti, kaip tai įgyvendinsime. Lietuva nėra tokia didelė, galime tai padaryti, svarbu, kad tai nebūtų tik privilegijuotųjų būrelio auginamų javų perdirbimas. Galime perdirbti kviečius, pupas ir žirnius ar net kukurūzus“, – aiškino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys.

Jo nuomone, valstybė į tokį projektą turėtų žiūrėti prioritetiškai, kaip į nacionalinės svarbos strateginį reikalą, ir rasti tam atitinkamą finansavimą. „Svarbu, kad tai neliktų tik popieriuje ar vien pakalbėjimu, o išsivystytų į realų projektą. Sėkmingos valstybės yra tos, kurios investuoja į ekonominę naudą generuojančius sprendimus. Kai turėsime generuojančias pajamas, turėsime ir gynybos biudžetą“, – įsitikinęs A. Vanagas.

Laikas strateginiam žingsniui

Buvęs grūdininkų kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ valdybos pirmininkas Aurimas Garlauskas ŪP tvirtino, kad lietuviams trūksta ambicijų įgyvendinti didelius projektus, tačiau gyvenimas visgi reikalauja žengti didesnį strateginį žingsnį, kuris būtų naudingas ir Lietuvos ekonomikai, ir, žinoma, patiems ūkininkams.

„Pasaulis eina į priekį, tad Lietuvos ekonomika irgi turi orientuotis į ateitį. Vienas variantas yra prisispausdinti pinigų, bet to negalime padaryti. Kitas būtų realesnis ir priimtinesnis – kurti pridėtinę vertę. Grūdų perdirbimo gamykla būtų labai geras projektas tiek valstybei, kuri gautų naudos per mokesčius, pridėtinę vertę, tiek ir tiesiogiai patiems grūdų augintojams, tik turime rasti sprendimą, kaip visa tai realizuosime“, – įsitikinęs Pasvalio r. grūdininkas.

Anot jo, ūkininkai prašaus pro šalį, jeigu neįgyvendins šios puikios idėjos, kurią palaiko žemės ūkio ministras. Kartu jis pripažino, kad tai javų augintojai jau anksčiau yra svarstę, bet sumanymas statyti grūdų perdirbimo gamyklą taip ir liko tik pakalbėjimu. Dabar gali būti palankus metas tas kalbas įgyvendinti.

„Manau, kad galėtume perdirbti apie 0,5 mln. t kviečių. Tai jau būtų masto ekonomika ir atitinkama matematika, skaičiai. Turime realios žaliavos – grūdų, gali būti ir reali Vyriausybės pagalba, tik turime susitarti, susitelkti ir rasti tinkamą struktūrą“, – sakė A. Garlauskas.

Jo nuomone, būtent grūdininkų sutelkimas bus sudėtingas darbas. Grūdų augintojų kooperatyvai jau yra įsteigę antrinio lygio kooperatyvą „Lagrenas“, kuris vienija 8 stambius Lietuvos ūkininkų kooperatyvus. „Per „Lagreną“ yra suvienyta apie 400 javų augintojų. Tai nemažai, bet ir ne tiek jau daug. Naujam moderniam grūdų perdirbimui reikėtų didesnio masto, gerai būtų, kad prisijungtų didelės bendrovės. Kuo didesnė bus apimtis, tuo lengviau bus panešti finansinį krūvį. Turėtume galvoti, kad tai būtų visų Lietuvos grūdų augintojų gamykla. Aišku, visų neapjungsi, bet kuo daugiau ūkių bus, tuo daugiau pajėgų turėsime. Reikės ir strateginių investuotojų, kurie žino rinkas, inovatyvius produktus ir turi kompetencijų“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Jis sakė girdintis, kaip pieno gamintojai kalba apie kooperatinės bendrovės „Pienas LT“ gamyklą ir jos naudą žemdirbiams. „Būna kalbų, kad pieno gamintojai negauna žymiai didesnės kainos, bet ar jie pagalvoja, kokia pieno supirkimo kaina būtų Lietuvoje, jeigu nebūtų šios kooperatinės gamyklos? Labai tikiu sveiku ūkininkų protu ir labai tikiuosi, kad suvaldysime ambicijas, susitelksime dėl tokios geros idėjos ir padarysime strateginį žingsnį. Manau, kad turime pakankamai ūkininkų, kurie žiūrėtų į ilgalaikę perspektyvą – bent 10 metų į priekį“, – kalbėjo ūkininkas.

Svarbus finansavimo užmojis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.