Grūdų auginimas ir supirkimas: pamokos ateičiai

Pasikeitė grūdų kokybė

Grūdų augintojai neslepia, kad prieš keletą metų trąšų kainoms „pramušus lubas“, teko sumažinti tręšimo normas, o tai turėjo įtakos grūdų kokybei – šiemet prikulta tik apie 10 proc. ekstra, pirmos klasių kviečių, pernai jų buvo apie 20 proc., o anksčiau tokie grūdai sudarydavo apie 50–70 proc. Derlių koreguoja ir gamta, bet visi sutinka, kad grūdų kokybę paveikė ir tręšimas. Grūdų eksportuotojai prakalbo, kad tarptautinėse rinkose lietuviški grūdai gali prarasti užsitarnautą gerą vardą, o mūsų augintojai – konkurencinį pranašumą. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti javų augintojai dėstė savo poziciją – jie priversti rinktis tokias grūdų auginimo strategijas, kurios nenudirtų jiems paskutinio kailio.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius sutiko, kad grūdų pirkliai iš dalies yra teisūs, kalbėdami apie suprastėjusią grūdų kokybę, tačiau pabrėžė, jog ši tema – labai slidi.

Grūdininkas pripažino, kad grūdų kokybė ūkyje kitokia: „Ankstesniais metais 90 proc. ūkyje užaugintų grūdų buvo ekstra ir pirmos klasės, o dabar atvirkščiai – nebuvo nė vienos mašinos ekstra, tik kelios – pirmos klasės, visi kiti grūdai – antros klasės. Ir dėl to esame laimingi.“

Kupiškėnas aiškino, kad grūdų kokybę paveikė gamta, šiemet nulėmusi 2 savaitėmis trumpesnę augalų vegetaciją, vienareikšmiškai prie to prisidėjo ir mažesnis tręšimas. Jis užsiminė, kad pats gana simboliškai sumažino trąšų normas, javus tręšia pagal tręšimo žemėlapius. „Kasmet dirbame taip, kad būtų pats geriausias variantas, bet „iš aukščiau“ įneša korekcijų. Antros klasės neprognozuojame, ji ir taip išeina. Jeigu ūkininkas galėtų numatyti vidutines sąnaudas, vidutinį orą ir vidutinį lietų, tada galėtų kažką dėliotis. Tačiau ne viskas yra jo valioje, gali planuoti mažesnes sąnaudas ir tai, kad grūdai bus antros klasės, bet jeigu pakoreguos gamta, gausi ne antros, o ketvirtos klasės grūdus“, – aiškino Z. Aleksandravičius.

Sumaniau tręšia

Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša teigė labai kardinaliai trąšų nesumažinęs, bet radęs būdų jas panaudoti sumaniau. „Anksčiau azoto trąšų normą atiduodavome per 2 kartus, o dabar – per 3 kartus, pasirenkame kitokius mišinius. Per lauką reikia daugiau važiuoti, bet rezultatą gauni tą patį – palyginti su ankstesniais metais, kai tręšdavome 100 proc. azoto norma, mūsų grūdų kokybė nenukentėjo. Šiemet jau pusė produkcijos išvažiavo, grūdai yra pirmos ir antros klasių“, – ŪP pasakojo ūkininkas.

Javų augintojas kalbėjo ir apie kitus tręšimo pokyčius, kuriuos nulėmė išaugusios mineralinių trąšų kainos ir gamybos sąnaudos. „Kalbant apie kompleksines NPK trąšas, tai jų kažkiek mažiau naudojame ir tręšiame organinėmis trąšomis – granuliuotu vištų mėšlu. Jau nekalbant apie žaliąją organiką – tarpiniai pasėliai, augalų kaita jau yra natūrali ūkio praktika. Aišku, ūkininkavimas sudėtingėja, bet naujovių reikia, mes priversti tai daryti, nes viskas brangsta, turime prisitaikyti, kito kelio nėra“, – dėstė E. Medekša.

Peikia kainodarą

Šiemet antros klasės grūdus kūlęs Jonavos r. ūkininkų sąjungos (JRŪS) pirmininkas Ričardas Žebrauskas ŪP sakė, kad azotinių ir fosforo trąšų naudojimą sumažino, priklausomai nuo laukų potencialo, nuo 10 iki 25 proc. O kalio trąšų, kaip rodo tyrimai, jo dirvose naudoti kol kas nereikia. Jis teigė girdėjęs apie grūdų pirklių susirūpinimą dėl grūdų kokybės ir konkurencingumo, tačiau pastebėjo, kad ūkininkai privalo skaičiuoti. „Mes negalime daugiau investuoti, nes grūdų kainos smigo žemyn, gal tik ankštinių kultūrų daugmaž išliko buvusiame lygyje, o išlaidos trąšoms, augalų apsaugos priemonėms nesumažėjo, žemės nuoma, mokesčiai – tik padidėjo, tad ekonominis ūkių gyvybingumas labai jau sudėtingas. Anksčiau už antros klasės kviečių 1 t galėjome gauti 230–250 Eur, o šiuo metu juos superka po 180 Eur. Mes paprasčiausiai neturime galimybių daugiau tręšti, nes tada dirbsime veltui arba nuostolingai“, – konstatavo R. Žebrauskas.

Javų augintojas siūlytų grūdų supirkėjams ir eksportuotojams taikyti ūkininkams palankesnę kainodarą. „Nesuprantu, kodėl vadinamosios grūdų formulės kiekvienais metais blogėja. Suprantu, kad yra biržos kaina, bet tos formulės, kurios galioja Lietuvoje, kasmet darosi vis nepalankesnės augintojams. Tarkime, MATIF biržoje kviečių kaina – 210 Eur/t, bet kiekvienas supirkėjas Lietuvoje taiko tam tikrą formulę, kiek nuo 210 Eur yra minusuojama. Manau, kad įmonės turėtų pasistengti, jog ūkininkai gautų geresnę kainą“, – samprotavo JRŪS vadovas.

Abejonės dėl tyrimų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.