Grūdų džiovinimas ir valymas: paslaugų kainos paskendo rūke

Viešai neskelbiama

Remiantis viešai prieinamais 2026 m. oficialiais kainynais ir žemės ūkio spaudos publikacijomis, „Ūkininko patarėjui“ pavyko surasti tik keturių Lietuvos elevatorių realiai taikomus paslaugų įkainius. Iš rastų duomenų matosi, kad grūdų džiovinimo įkainiai yra nuo 7,2 iki 7,6 Eur/t už kiekvieną 1 proc. pašalintos drėgmės. Esant labai drėgniems grūdams (virš 19–21 proc.), kai kurie elevatoriai taiko netgi didesnį tarifą – 9–14 Eur/t už 1 proc. priklausomai nuo kultūros.

Grūdų valymo paslauga svyruoja nuo 2,5 iki 3 Eur/t už 1 proc. priemaišų. Saugojimas ten, kur viešai skelbiama, siekia apie 2,6–2,8 Eur/t per mėnesį. Latvijos elevatoriai irgi viešai neskelbia savo kainynų, todėl teiginys, kad ten įkainiai perpus mažesni, grindžiamas tik ūkininkų gautais komerciniais pasiūlymais bei rinkos dalyvių palyginimais, o ne paskelbtais kainoraščiais. Štai Latvijos kaimo konsultavimo ir švietimo centro (Latvijas Lauku konsultāciju un izglītības centrs) teigimu, ten realiai siūlomi tarifai dažnai būna maždaug tokie: 3,5–4,5 Eur/t už 1 proc. drėgmės ir 1,2–1,8 Eur/t už 1 proc. priemaišų. Būtent todėl ir atsirado teiginiai, kad Latvijoje džiovinimas bei valymas kai kuriais atvejais kainuoja maždaug perpus pigiau nei Lietuvoje.

ŪP korespondentas pabandė pakalbinti grūdus superkančią ir netoli Lietuvos sienos – Bauskėje bei Elejoje – elevatorius turinčios žemės ūkio paslaugų kooperatinės bendrovės „Latraps“ administratorę Iloną Paulą. Kalbėti apie šių paslaugų kainas ji kategoriškai atsisakė, o motyvų taip ir nepaaiškino.

Ir šiemet, ir pernai – taip pat

ŪP praėjusių metų rugpjūčio 5 d. numeryje spausdino straipsnį „Mūšis dėl grūdų džiovinimo kainų“. Rašyta, jog viename Lietuvos elevatoriuje džiovinimas kainuoja 7,6 Eur/t už kiekvieną 1 proc. drėgmės, valymas – 2,55 Eur/t už 1 proc. priemaišų.

ŽŪM pernai, rugpjūčio pradžioje, irgi analizavo, kas lemia didesnius nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainius. ŽŪM pranešime teigta, jog akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui. Tuomečio žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio teigimu, atlikta išsami analizė parodė, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia 53 proc. Pasak viceministro, ŽŪM supranta šios situacijos jautrumą ir jos poveikį ūkininkų finansinei padėčiai, tad, nors negali tiesiogiai reguliuoti kainų, toliau analizuos rinkos tendencijas, ieškos būdų sumažinti ūkininkams finansinę naštą. Šį klausimą žadėta įtraukti ir į artimiausios Maisto tarybos darbotvarkę, nes, viceministro teigimu, neproporcingos kainos galiausiai nugula ant produktų vartotojų pečių.

Kaip žinoma, Maisto taryba (MT) negalėjo reguliuoti kainų, be to, dabar ją, kaip nepasiteisinusią instituciją, naujasis žemės ūkio ministras išvis žada naikinti.

Nieko gero praėjusių metų rugpjūčio 11 dienos LRT radijo laidoje „60 minučių“, kalbėdamas apie grūdų džiovinimo kainas, nežadėjo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas. Jis sakė, kad MT aiškinsis dėl grūdų džiovinimo kainų, teigdamas, kad pas mus jos gerokai aukštesnės nei kaimyninėse šalyse. K. Šimas vis dėlto tikino, kad priekaištai dėl aukštų kainų nėra pagrįsti. Ir paaiškino, iš ko susideda elevatorių paslaugų kaina.

„Kalbant apie įkainius – jie nėra dideli ar maži, juos nustato rinka. Ir jei kalbame konkrečiai apie džiovinimo tarifus, jie nesikeičia jau nuo karo Ukrainoje pradžios... Bet turime žiūrėti į visus elevatoriaus kaštus, į visas teikiamas paslaugas: priėmimas, atkrovimas, valymas, džiovinimas, saugojimas. Visų šių paslaugų visuma sudaro elevatoriaus pajamas ir sąnaudas“, – pernai kalbėjo K. Šimas.

Galėtume pridurti tik tiek, kad ir Latvijoje tie kaštai auga taip pat, kaip ir Lietuvoje, bet ten minėtų paslaugų kainos vis dėlto yra mažesnės.

Įmonių atstovai: visos paslaugos brangsta

Grūdus visoje Lietuvoje superkančios bendrovės atstovė (dėl tos pačios konkurencijos ir kitų ribojimų nenurodome nei įmonių pavadinimų, nei pašnekovų pavardžių) ŪP paaiškino, kodėl pas mus kainos yra aukštesnės.

„Įkainiai šiemet beveik nesikeitė. Didelių atnaujinimų ar pokyčių tikrai nebuvo. Viešai šios informacijos, regis, nelabai kas ir skelbia. Bet yra nuolat atnaujinama infrastruktūra. Labai daug lemia energetiniai kaštai ir naudojami energijos ištekliai. Būtent energetikos sąnaudos sudaro didelę paslaugos savikainos dalį. Reikia žiūrėti, kuo džiovyklos kūrenamos – dujomis, naftos ar kitais energijos šaltiniais. Atsinaujinantys energijos ištekliai taip pat gali turėti įtakos sąnaudoms. Todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai – vieno universalaus atsakymo nėra“, – aiškino įmonės atstovė.

Ji patikslino, jog tai yra paslauga, čia veikia konkurencinė aplinka ir pridūrė: „Visoje Lietuvoje įkainiai daugmaž panašūs, nes tai yra verslas. Grūdų valymo ir džiovinimo paslaugos taip pat yra verslo dalis. Kaip žinote, visų paslaugų kainos Lietuvoje didėja, tačiau, kiek galiu pasakyti, šios konkrečios paslaugos įkainiai nesikeičia jau maždaug trečią sezoną.“

Tačiau vis tiek kyla klausimas – jei Lietuvoje grūdų džiovinimas ir valymas kainuoja daugiau nei Latvijoje, ar tai reiškia, kad mūsų elevatoriai yra brangesni vien dėl didesnio pelno? O gal priežastis slypi pačioje infrastruktūroje?

Kitos grūdų supirkimo įmonės vienas iš vadovų ŪP akcentavo investicijų reikšmę. „Mūsų ir kitos panašios įmonės per pastaruosius dešimtmečius investavo dešimtis milijonų eurų į didelės galios džiovyklas, našias valymo linijas, automatizuotas grūdų priėmimo sistemas ir didžiulius sandėliavimo kompleksus. Tokia infrastruktūra leidžia per trumpą javapjūtės laiką priimti ir apdoroti milžiniškus grūdų kiekius, tačiau kartu didina investicijų, energijos, priežiūros ir amortizacijos sąnaudas“, – teigė pašnekovas.

Ar būtent tai ir lemia didesnius paslaugų įkainius? Kodėl Lietuvoje statomi gerokai didesnio pajėgumo elevatoriai nei Latvijoje ar Lenkijoje? Ar jie iš tiesų būtini, o gal rinka galėtų veikti efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis?

„Lietuva yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų Europos Sąjungoje (ES), todėl šalies grūdų supirkimo ir logistikos sistema buvo kuriama orientuojantis ne tik į vidaus rinką, bet ir į eksportą, – aiškino dar vienas kalbintas pašnekovas. – Per pastaruosius du dešimtmečius didieji grūdų supirkėjai investavo į modernius elevatorius, galinčius per labai trumpą laiką priimti, išvalyti, išdžiovinti ir sukaupti didelius grūdų kiekius. Tokių investicijų tikslas – užtikrinti, kad derliaus piko metu nesusidarytų ilgos ūkininkų eilės, o eksportui skirti grūdai būtų kuo greičiau paruošti išvežti į Klaipėdos uostą.“

Pasak jo, didesnio pajėgumo elevatoriai turi akivaizdžių privalumų. Jie gali vienu metu priimti daugiau transporto, jų džiovyklos yra našesnės, o automatizuotos valymo linijos leidžia greitai apdoroti didelius kiekius įvairių kultūrų. Tokia infrastruktūra ypač svarbi trumpais ir intensyviais javapjūtės laikotarpiais, kai per kelias savaites reikia priimti didžiąją dalį šalies derliaus.

Tačiau didelė infrastruktūra reiškia ir dideles sąnaudas. Džiovyklų, valymo įrenginių, elevatorių bokštų, laboratorijų, automatinių valdymo sistemų statyba ir priežiūra reikalauja milijoninių investicijų. Be to, grūdų džiovinimas yra viena daugiausia energijos sunaudojančių elevatoriaus veiklų – tam naudojamos gamtinės dujos, biokuras arba kitas kuras, o jų kainų svyravimai tiesiogiai veikia paslaugų savikainą. Prie sąnaudų prisideda darbo užmokestis, techninė priežiūra, atsarginių dalių keitimas, aplinkosaugos reikalavimų laikymasis ir investicijų grąžos poreikis. Tokias brangių paslaugų priežastis vardijo redakcijos kalbintas grūdų pirklys.

Ar pakankama konkurencija?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.