Grūdų krizės galas – balandžio 15 d.?

Vasario 26-ąją parašiau kreipimąsi į Prezidentą, Vyriausybės vadovę, susisiekimo, žemės ūkio ir užsienio reikalų ministrus, jog imtųsi visų jų rankose esančių ir diplomatinių priemonių, kad Lenkijos ūkininkų protestas neišplistų iki to, kad būtų užblokuota siena. Tada būtų sustabdytas ir visų kitų transporto priemonių judėjimas, ne tik krovininių. Perskaitęs žiniasklaidoje, jog Latvija jau priėmė įstatymą dėl rusiškų grūdų tranzito, iškart parašiau laišką mūsų biurui, kad ir mūsų šalyje parengtų įstatymo projektą. Latvijai, kaip ir mums, galioja tos pačios ES taisyklės. Nebeliktų jokių nuogąstavimų – kai daugiau šalių pradės taip elgtis, tai jau kitaip bus ir priimama visos ES mastu.

Po to pradėjome diskutuoti, koks turėtų būti įstatymo turinys. Aš buvau jo iniciatorius, įrašiau: „Uždrausti į Lietuvos Respubliką įvežti, importuoti žemės ūkio produktus.“ Žodį „įvežti“ įrašiau tam, kad reeksportas arba tranzitas irgi būtų neįmanomi, nes nebus galima maisto produktų įvežti. Oponentai prakalbo apie tai, kad gali atsirasti problemų su Kaliningrado sritimi. Bet tokių problemų negali būti, nes tas kraštas yra aprūpinamas pagal atskirą ES sutartį su Rusijos Federacija.

Registravome šią įstatymo pataisą dar prieš Lenkijos ūkininkams ruošiantis blokuoti mūsų šalies pasienį. Tai buvo ir žinia jiems, kad Lietuva jau daro tai, kas svarbu. O svarbu yra sustabdyti rusiškų grūdų srautą į Lietuvą bei visas Baltijos šalis, taip pat perdirbtus produktus, tikėtina, kad ir į Lenkiją. Dėl to lenkai išgyvena, manydami, jog tai yra ukrainietiškų grūdų srautai, bet iš esmės negatyvų požiūrį į eksportą iš Ukrainos nulėmė rusiški grūdai.

Tokia buvo įstatymo pataisų rengimo idėja. Įstatymo projektą, nes tai yra ekonomikos klausimas, turėtų svarstyti Seimo EK. Bet visas priemones dėl karo svarsto Nacionalinio saugumo ir gynimo komitetas. Ar jis norės imtis ir svarstyti, ar liks parengtos šio įstatymo pataisos kaip atskiras įstatymas, ar bus integruotos į kito įstatymo projektą, kuriame dėl karo numatytos ribojančios priemonės Rusijai, bus aiškiau, kai po pateikimo siūlymas bus pradėtas svarstyti komitetuose.

Manau, kad šių pataisų svarstymą pradėsime iškart pavasario sesijos pradžioje. Matysime, kiek aptarimas užtruks komitetuose, ar bus paprašyta Vyriausybės išvados. Bet mes rašome, kad įstatymas įsigalioja balandžio 15 d. – kad kuo greičiau būtų sustabdytas rusiškų grūdų srautas, o to ir siekė ūkininkai protesto akcijoje Vilniuje sausio mėnesį. Palikome dvi ar tris savaites laiko, per kurį Vyriausybė pateiktų draudžiamų įvežti produktų sąrašą, kad galėtų sukurti poįstatyminius aktus. Tai nėra sudėtinga, todėl tiek laiko turėtų užtekti.

Taip turėtume įveikti rusiškų grūdų inspiruotą krizę, bet turime dar ir pieno krizę.

Ūkininkai protesto Vilniuje metu kaip vieną iš reikalavimų įvardijo ir pieno krizės „išrišimą“. Todėl Pieno įstatymas yra darbotvarkėje ir kitame KRK posėdyje bus svarstomas. Gruodžio 18-ąją KRK iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) gavo įstatymo projektą su ekspertų išvadomis, kuriame, atrodo, 150 lapų. Įstatymo projektas, iš pirmo žvilgsnio, esminių dalykų, kurių reikalauja ūkininkai, nekeičia, todėl, manau, bus siūloma jį siųsti autoriams tobulinti, kad jis bent kažkiek atitiktų lūkesčius. Pieno gamintojų siekimas apriboti prekybininkų pelnus nelabai atitiktų Konstitucijoje įtvirtintas normas. Įsivaizduokite, kaip iš prekybos tinklo reikėtų atimti pieno kainos dalį ir atiduoti ūkininkams, jeigu tas prekybos tinklas neprekiauja lietuvišku pienu. Dar nėra tokio įstatymo, kuris galėtų privačiam verslui reguliuoti jo prekių pardavimo kainas. Jeigu kas nors tokį įstatymą sugalvotų ir pasiūlytų, tada jį svarstytume.

Aktuali išlieka ir daugiamečių pievų atkūrimo problema. ŽŪM vadovybė dabar kalba taip, lyg norėtų, kad nebūtų pasitraukta nuo dirbtinai sukurtos tų pievų problemos ir kad išliktų ta problema – jau girdime tokius vadovų komentarus.

Redakcijos nuotrauka ir koliažas

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.