MATIF biržoje kviečių rugsėjo mėn. kontrakto kaina siekia 204,75 EUR/t., t. y. fiksuojamas 0,5 euro arba 0,24 proc. augimas, lyginant su ankstesnio mėnesio kaina.
Rapsų rugsėjo mėnesio sandorių kaina siekia 484,50 EUR/t, t. y. fiksuojamas kritimas 5,5 eurais (-1,12 proc.).
Kukurūzai tuo pat metu fiksuoja 2,25 eurų augimą (1,16 proc.) ir jų kaina kyla iki 196,50 EUR/t.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog pasaulinės grūdų atsargos iki 2025 m. sezono pabaigos sumažės 5,1 mln. tonų, todėl dabartinė prognozė siekia 868,2 mln. tonų, o tai rodo bendrą 16,6 mln. tonų (1,9 proc.) sumažėjimą, palyginti su sezono pradžios lygiu.
Naujausios prognozės rodo, kad pasaulinių grūdų atsargų ir suvartojimo santykis 2024/25 m. sieks 29,9 proc., palyginti su 30,8 proc. 2023/24 m., tačiau vis dar yra gana komfortiškas.
Nepaisant to, jog pasaulinės kviečių atsargų prognozės šį mėnesį sumažintos 1,9 mln. tonų, teigiama, jog pasaulinės kviečių atsargos 2024/25 m. šiek tiek padidės, palyginti su sezono pradžios lygiu, 0,6 proc., iki 318 mln. tonų.
Pasaulinės stambiųjų grūdų atsargos šį mėnesį taip pat sumažintos 3,1 mln. tonų dėl mažesnių kukurūzų atsargų, ypač JAV, kurios smarkiai padidino eksporto apimtis. Šį mėnesį atlikta korekcija dar labiau sumažina pasaulinių stambiųjų grūdų atsargų prognozę 2024/25 m. sezono pabaigoje iki 344,5 mln. tonų, tai yra 6,7 proc. mažiau nei sezono pradžioje, o tai siejama su bendru pasaulinių kukurūzų atsargų sumažėjimu.
Šiemet prognozuojamas mažesnis kviečių derlius Ukrainoje ir Rusijoje, o ES šalyse – didesnis, lyginant su praėjusiais metais.
FAO preliminarios prognozės duomenimis, 2025 m. kviečių derlius pasaulyje, palyginti su 2024 m., turėtų būti 0,5 proc. didesnis ir sudaryti 796 mln. t. Šį padidėjimą labiausia turėtų lemti kviečių derliaus augimas ES šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje) bei padidinti žieminių kviečių pasėlių plotai Jungtinėje Karalystėje. 2025 m. derliui didesni kviečių pasėlių plotai prognozuojami JAV, bet dėl nepalankių meteorologinių sąlygų JAV derlius gali sumažėti nuo 53,7 mln. t iki 52,4 mln. t.
Naujausios FAO analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras 2024 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 260,7 mln. t, tai būtų 4,4 proc. mažiau nei 2023 m. bei 10,3 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2024 m. turėtų sudaryti 120,0 mln. t (2023 m. buvo 137,7 mln. t), o kitų grūdų – 138,1 mln. t ir tai būtų 8,2 proc. mažesnis derlius už paskutinių penkerių metų vidurkį.
2025 m. derliui ES šalyse vasarinių kviečių sėja jau prasidėjo, o pagrindinis žieminių kviečių derlius buvo pasėtas praėjusių metų pabaigoje. 2025 m. kviečių pasėlių plotas prognozuojamas didesnis, palyginti su praėjusiais metais (labiausiai pasėlių plotai kaip jau buvo minėta prieš tai padidinti Prancūzijoje ir Vokietijoje). Nors grūdų derlius ES šalyse laukiamas didesnis, tačiau sausringi orai rytinėje dalyje, o per didelis kritulių kiekis vakarinėje gali ir sumažinti laukiamą derlių. Kviečių derlius ES šalyse 2025 m. pirminiais duomenimis, turėtų sudaryti 134 mln. t, o tai būtų 11,7 proc. daugiau nei 2024 m.
ES šalyse 2025 m. derliui pradėta kukurūzų sėja. Pirminiais duomenimis, prognozuojamas nedidelis kukurūzų plotų sumažėjimas dėl konkurencijos su aliejinių augalų sėjos plotais. Nepalankios meteorologinės sąlygos Prancūzijos kai kuriuose regionuose gali paveikti augalų vystymąsi, bet vidutinis derlingumas turėtų būti didesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Naujausiais FAO duomenimis, Ukrainoje 2024 m. visų grūdų derlius turėtų sudaryti 54,7 mln. t, tai būtų 9,9 proc. mažiau nei 2023 m. ir 19,8 proc. mažiau, palyginti su paskutinių penkerių metų vidurkiu. Kviečių derlius analizuojamu laikotarpiu, turėtų sudaryti 22,4 mln. t ir tai būtų 12,8 proc. mažiau negu paskutinių penkerių metų vidurkis.
Prognozuojama, kad grūdų derlius 2025 m. gali sudaryti 22 mln. t – tai nedaug mažiau palyginti su 2024 m. ir penkerių metų vidurkiu. Kviečių derliaus sumažėjimas prognozuojamas dėl nepalankių augalų augimo sąlygų ir mažesnių pasėlių plotų. Ukrainoje 2025 m. kviečių plotai, tikimasi, bus didesni nei praėjusių metų, tačiau vis tiek gerokai mažesni nei penkerių metų vidurkis, nes tęsiantis karui augintojams vis dar sudėtinga patekti į laukus, o dideli finansiniai suvaržymai ir infrastruktūros pažeidimai riboja kviečių produkcijos pelningumą. Kritulių trūkumas šalyje dar labiau pablogina grūdų derliaus prognozes.
FAO duomenimis, Rusijos Federacijoje 2024 m. grūdų derlius turėtų sudaryti 121,5 mln. t, tai būtų 11,3 proc. mažiau, palyginti su 2023 m. derliumi. Kviečių derlius iš minėto skaičiaus 2024 m. turėtų sudaryti 82,4 mln. t – būtų 10,9 proc. mažiau negu prieš metus, kai buvo gautas rekordiškai didelis derlius, bei 5 proc. būtų mažesnis už paskutinių penkerių metų vidurkį.
Rusijoje 2025 m. derliui žieminių kviečių plotai prognozuojami mažesni trečius metus iš eilės. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje ir iššalimo riziką žiemą didinusio plono sniego sluoksnio kviečių derlius 2025 m., palyginti su praėjusiais metais, prognozuojama, kad gali sumažėti 2 proc. ir sudaryti 80 mln. t.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) leidžiamo žurnalo „Agrorinka“ duomenimis, Lietuvoje 2025 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje kviečių supirkimo kaina išliko stabili, o kitų grūdų – sumažėjo. Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 18 savaitę (04 28–05 04) buvo superkami vidutiniškai po 219,44 EUR/t – panašia kaina kaip ir prieš 17 savaitę (04 21–27).
Tačiau kvietrugių vidutinė supirkimo kaina minėtu laikotarpiu sumažėjo 11,80 proc. (iki 166,42 EUR/t), pašarinių miežių (II klasės) –10,04 proc. (iki 147,61 EUR/t).
Rapsų vidutinė supirkimo kaina 18 savaitę, palyginti su 17 savaite, sumažėjo 3,68 proc. (iki 513,31 EUR/t).
Lietuva šių metų kovo mėnesį grūdų eksportavo 25 proc. mažesnį kiekį negu 2024 m. kovo mėn.
Lietuvos grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo įmonės 2025 m. kovo mėn. eksportavo 332,93 tūkst. t grūdų – beveik 41 proc. didesnį kiekį nei prieš mėnesį, bet apie 25 proc. mažiau, palyginti su prieš metus eksportuotu kiekiu.
Didžiąją (beveik 96 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (318,46 tūkst. t). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Estiją, Vokietiją, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Monaką, Ispaniją, Nigeriją, Maroką ir Kamerūną (vidutinė kaina – 228,02 EUR/t). Miežiai (10,55 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Daniją ir Maroką (vidutinė kaina – 207,98 EUR/t), avižos (3,16 tūkst. t) išvežtos į Lenkiją ir Belgiją (vidutinė kaina – 180,64 EUR/t).
Rapsų eksportas 2025 m. kovo mėn., palyginti su 2024 m. kovo mėn., buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė 14,88 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Estiją, Daniją ir Suomiją (vidutinė kaina – 524,46 EUR/t).
Parengė Ričardas Čekutis