Gydymo akmenimis renesansas

Akmenys medicininiais tikslais naudoti nuo seniausių laikų. Egipto valdovei Nefertitei malachitas padėdavo nuo reumatizmo, o lazuritu stiprino širdį.  Šiais laikais mokslininkai į gydymą akmenimis žiūri skeptiškai. Visgi litoterapija – kaip vienas iš netradicinės medicinos metodų vis labiau populiarėja.

Prieštaringi vertinimai Nemažai mokslininkų tvirtina, kad litoterapija – gydymas akmenimis ir mineralais – pagrįstas psichologiniu poveikiu. Akmenys, jų manymu, negydo, o litoterapija yra paprasčiausias  placebas: jei žmogus tiki, kad akmenys jam padės pasveikti, tai jo savijauta ir pagerės. O štai litoterapijos šalininkai įsitikinę, kad kiekvienas akmuo turi tam tikrų savybių, kurios veikia žmogaus psichinę ar fizinę būklę. Senovės civilizacijose buvo pripažįstama gydymo akmenimis galia. Šis metodas buvo paplitęs Senovės Egipte, Indijoje, Artimųjų Rytų tautose. Senovės Egipto, Indijos gydytojai manė: jei akmenys parinkti ir išdėlioti čakrų atžvilgiu tinkamai, jie tikrai padės išgyti. Viename sename indiškame traktate rašoma: „Perlai, safyrai padeda gydyti inkstus, diabetą, epilepsiją, egzemą. Smaragdai, rubinai, „katės akys“ mažina kraujospūdį.“ Amerikos indėnai akmenis naudojo ne tik įvairiems ritualams, bet ir medicinoje. Buvo tikima, kad jie gali išvalyti kūną, išgryninti sielą ir protą.

Brangakmenių galia Nuo seno tikima brangakmenių poveikiu. Senovės egiptiečiai puošėsi brangiaisiais akmenimis ir laikė juos talismanais. Buvo manoma, kad jie saugo nuo nelaimių, įvairių blogybių. Brangieji akmenys minimi graikų mitologijoje, jų rasta Kinijos valdovų kapuose. Brangakmenius savo apeigose naudojo majai ir actekai. Gydymo brangiaisiais akmenimis tėvyne laikoma Indija. Čia vyravusios  teorijos požiūriu, įvairūs neapdoroti brangakmeniai sukaupia savyje dangaus šviesulių ir planetų energiją. Terapinio efekto pagrindu tampa energinis aktyvumas ir kristalo struktūrų vibracijos, kurios atitinka įvairių žmogaus organų vibracijas. Teigiama, kad kristalai, atkurdami sutrikusį organizmo svyravimo ritmą, gali sugrąžinti organizmui jėgas ir išgydyti negalavimą. Rytų išminčiai teigė, kad žmogus suserga dėl to, kad organizme susikaupia neigiama energija. Vulkaniniai akmenys, brangakmeniai, kristalai, padėti ant žmogaus kūno, gali sugerti neigiamą ir suteikti teigiamos, gydomosios energijos. Brangakmenių, kristalų gydomosios savybės iki šiol nėra gerai ištirtos, todėl daugelis dabartinės medicinos atstovų abejoja jų poveikiu sveikatai. Litoterapijos ir jos smulkesnės atšakos – kristaloterapijos šalininkai remiasi tyrimais, rodančiais, kad akmenys skleidžia virpesius, kurie gydo, gali papildyti prarastos energijos resursus.

Vėl populiarėja   Akmenų terapija nuo seno plačiai taikoma Pietų Korėjoje. Čia populiarus terapijos būdas, kai akmenimis veikiami rankų plaštakų tam tikri taškai, o per juos – žmogaus organai. Daugelį metų litoterapija buvo gerokai primiršta ir nebe tokia populiari kaip senesniais laikais. Gydymas akmenimis vėl dažniau imtas taikyti Amerikoje XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Vėliau paplito Europoje, ypač Prancūzijoje, atkeliavo ir į Lietuvą. Šių dienų litoterapijos specialistai tvirtina, kad gydymas akmenimis yra toks pat veiksmingas kaip ir fizioterapija. Litoterapijoje akmenys naudojami keliais būdais. Akmenį galima nešioti pažeistos vietos zonoje. Pavyzdžiui, jei žmogus serga bronchine astma, karoliai ar pakabutis su tam tikru akmeniu turėtų būti nešiojami ties bronchų sritimi arba tose vietose, kur yra tą organą atitinkantys biologiškai aktyvūs taškai (žiedus, apyrankes, auskarus). Kiti būdai – masažas akmenimis, gydymas akmenų antpilais, eliksyrais. Galima vartoti homeopatinius preparatus, kurie pagaminti iš atitinkamų kristalų ir akmenų.

Karštas masažas Senovės laikus menantis masažas akmenimis visame pasaulyje itin išpopuliarėjo pastaraisiais dešimtmečiais. Pašildyti akmenys dedami ant tam tikrų kūno vietų – refleksogeninių zonų, prieš tai jas patepus eteriniais aliejais. Taip pat jais kūnas masažuojamas. Masažui paprastai naudojami nugludinti vandens, lygūs ir švelnūs akmenys, jie sušildo ir atpalaiduoja raumenis, pagerina kraujo cirkuliaciją, ramina nervų sistemą. Dažniausiai šiltais akmenimis masažuojama nugara, rankos, kojos, tačiau kartais daromas ir lengvas galvos masažas. Karštų akmenų masažas naudingas tiems, kuriems nuolat šąla rankos ar kojos, jaučia stresą ir kurių raumenys yra įsitempę. Specialistai šį masažą taip pat rekomenduoja, kai vargina nugaros skausmai, nemiga, depresija, artritas. Akmenų terapija atpalaiduoja skaudančius sąnarius, teigiamai veikia celiulito pažeistas kūno vietas, padeda atsikratyti po traumų patiriamų skausmų, sušvelnina paūmėjusio radikulito simptomus. Iš akmenų sklindanti šiluma atpalaiduoja raumenis, todėl tinka po didelių fizinių krūvių. Taip pat šios procedūros padeda sureguliuoti kraujospūdį, teigiamai veikia širdies ritmą, suaktyvėja imuninės sistemos veikla.

Saulės akmuo Lietuviams artimiausias – Baltijos jūros pakrantėje randamas gintaras. Nuo seniausių laikų buvo tikima, kad jis – vaistas nuo visų ligų. Senovės romėnų, arabų traktatuose galima rasti daugybę receptų, kaip gydymui naudoti šį mineralą. Graikai gintarą vadino saulės akmeniu. Juo senovės Graikijoje buvo gydoma maliarija, gelta, peršalimas ir kitos ligos. Gintaro dūmais bandyta stabdyti kraujavimą. Įvairiems negalavimams palengvinti naudoti ir  maži gintaro akmenėliai, ir milteliai. Senovės Romoje  moterys mėgo nešioti gintaro medalionus, kurie, jų manymu, saugodavo nuo skydliaukės ligų, širdies negalavimų, slopindavo gerklės skausmus. Viduramžiais gintaru gydydavo migreną, nemigą, astmą, opas ir kt. Kinijoje iš šio mineralo ir opiumo pagaminta mikstūra buvo naudojama kaip raminamoji priemonė, slopinanti spazmus. Šiais laikais gintaro gydomąsias savybes pripažįsta net ir dideli skeptikai. Iš jo gaunama labai vertinga medžiaga – gintaro rūgštis, kuri teigiamai veikia organizmo gyvybines funkcijas. Lietuvoje nuo seno žmonėms, kurie sirgo bronchine astma, turėjo skydliaukės bėdų, ant kaklo buvo rekomenduojama nešioti neapdoroto gintaro karolius. Gintaro gydomosios veikliosios medžiagos ima skirtis esant 26,6 laipsnio temperatūrai. Kai šis mineralas susiliečia su žmogaus oda, veikiant žmogaus kūno šilumai, kuri siekia apie 36 laipsnius, ima skirtis lakioji gintaro rūgštis. Taip veikliosios medžiagos per odą patenka į žmogaus organizmą ir skatina jį gyti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gintaro rūgštis teigiamai veikia žmogaus kvėpavimo takus.

Violeta Gustaitytė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.