Gynybos biudžetas auga

„Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, susitarimas leis išlaikyti 5,5 proc. BVP finansavimo gynybai vidurkį minimu laikotarpiu.

Prezidento teigimu, pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus Lietuva privalo pasiekti iki 2030 metų, o ne „kažkada tolimoje ateityje“.

Jis tvirtino besitikintis „maksimalaus institucijų susitelkimo“.

„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą, atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė NATO Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys“, – pridūrė jis.

Pernai VGT skelbė, kad apie 3 proc. BVP siekiantis Lietuvos finansavimas gynybai nebus pakankamas sukurti diviziją iki 2030 metų dėl brangių tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bei būtinybės įrengti tinkamą infrastruktūrą.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas leis 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Vyriausybei dar ketinant per pirmąjį pusmetį peržiūrėti 2025-ųjų valstybės biudžetą, G. Nausėda sakė, kad šio proceso „aspektai nebus ryškūs“, kalbant apie didesnį gynybos finansavimą. 

„Aš labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026-2030-ųjų laikotarpiu“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai įmanoma ir nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, jeigu resursai bus tinkamai perskirstyti, taip pat atsisakyta nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.

„Labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad štai krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas gyventojų su didesne mokesčių našta. Privalome išvengti šito“, – kalbėjo šalies vadovas.

Jis taip pat tvirtino, kad pasiekti didesnį finansavimą gynybai gali padėti įvairūs Europos Sąjungos finansiniai instrumentai.

Anot krašto apsaugos sistemos pareigūnų, didesnis gynybos biudžetas leis greičiau atlikti avansinius mokėjimus už įvairią Lietuvos perkamą ginkluotę.

Anksčiau skelbta, kad divizijai steigti svarbūs vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų, argumentuojant skiriamų lėšų gynybai trūkumu.

Tačiau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė jau anksčiau paskelbė, kad Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ Lietuva gautų iki 2030-ųjų.

BNS Informacija

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.