Gyvenimą planavo be kaimo, bet gyvena kaime

Įsikūrė kaime

Didžioji dalis E. Baronienės vaikystės, prieš pradedant lankyti mokyklą, prabėgo pas močiutę kaime netoli Rokiškio. Tada mergaitė persikėlė pas tėvus į Rokiškį, bet kaimas iš jos gyvenimo niekur nedingo. „Su tėvais kiekvieną savaitgalį važiuodavome pas močiutę, o ten darbų netrūko. Man, kaip vaikui, norėjosi miestietiškų pramogų su draugais. Sakiau, kad baigusi mokyklą išvažiuosiu mokytis į didesnį miestą ir ten liksiu. Į močiutės pajuokavimus, kad gausiu vyrą iš kaimo, atsakydavau, jog į tokius nežiūrėsiu. Tačiau likimas mano norus pakreipė savaip, susiradau vyrą iš kaimo“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo moteris.

Iš pradžių jauna šeima neskubėjo keltis į kaimą, gyveno ir dirbo Rokiškyje, bet, kai pradėjus ieškoti nuosavo būsto, atsirado gera proga nusipirkti sodybą Pandėlyje, ilgai nesvarstė ir prieš keliolika metų persikėlė į kaimą. Po to viskas susiklostė taip, kad kaime ne tik gyveno, bet ir veiklos susirado.

„Ūgtelėjus pirmagimiui sūnui Elijui, negalėjau sugrįžti į darbą, nes Pandėlio vaikų darželyje nebuvo vietos. Pradėjome galvoti, ką daryti, kaip gyventi toliau, kokios veiklos susirasti. Kadangi vyras gimė ir užaugo kaime, jo ryšiai su kaimu nebuvo nutrūkę, jis turėjo keletą hektarų žemės, tad nusprendėme auginti mėsinius galvijus ir juos pardavinėti“, – sugrįžimo į kaimą aplinkybes atskleidė E. Baronienė.

Bibliotekininkės ir namų meistro ūkininkavimo pradžia buvo Evaldo mamos padovanoti veršelis ir telyčaitė. Banda greitai išsiplėtė iki keliolikos galvijų ir prie namų esančiame tvarte jiems pasidarė ankšta. Veiklūs ir darbštūs rokiškėnai ėmė ieškoti kitų patalpų, kad galėtų didinti galvijų bandą, nes nubraukti padaryto įdirbio nebenorėjo.

Gyvulininkystė ir augalininkystė

Greitai pavyko rasti erdvias buvusio kolūkio fermas, kuriose ir įkurdino padidėjusią galvijų bandą. Šiandien Baronai savo ūkyje su žindenėmis ir prieaugliu laiko apie 75 galvijus. „Iš pradžių atrodžiusios erdvios fermos jau pasidarė ankštos ir jose ima trūkti vietos, galvojame apie priestato statybą“, – ŪP apie ateities planus užsiminė ūkininkė.

Kadangi gyvulininkystė žengia drauge su augalininkyste, ūkininkai valdo beveik 150 ha žemės, iš kurios 40 ha yra nuosava, likusi – nuomojama. Pusę žemės Baronai paskyrę pievoms, kitoje pusėje augina grūdines kultūras – kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius. Anksčiau ūkininkai javus augino tik galvijų pašarui, dabar šiek tiek derliaus lieka ir parduoti.

Didžiąją dalį technikos, reikalingos žemei apdirbti, turi patys. Perka tik javų kūlimo paslaugą, nes turimas kombainas nėra galingas, ir šienainio plėvele apvyniojimo paslaugą.

„Šių metų derlius buvo prastas. Rudenį dėl technikos gedimų ir prastų orų mažai pasėjome žieminių kultūrų, vyraujantys buvo vasariniai pasėliai. Daug deklaravome tarpinių pasėlių, kuriuos įsipareigojome išlaikyti per žiemą, tai irgi buvo klaida. Pavasarį pasiskaičiavome vienokias pajamas, o, deklaravus pasėlius, paaiškėjo, kad išmokos bus mažesnės. Vasarinių javų derlius kaip kuriame lauke buvo tarsi loterija – 3–4 t/ha, o kai kur vos 2 t/ha“, – kalbėjo ūkininkė.

Baronų ūkyje galvijų bandoje dominuoja limuzinų mišrūnai, tačiau yra ir grynaveislių. Ateityje ūkininkai planuoja bandą išgryninti ir auginti limuzinų veislės mėsinius galvijus. Vasarą galvijai ganosi pievose, aptvertose kilnojamu elektriniu piemeniu, o žiemai sugenami į fermą. Fermoje jie vaikšto laisvai, suskirstyti grupėmis į atskirus gardus. Yra įrengtas šėrimo takas, kuriuo į ėdžias frontaliniu krautuvu atvežami šieno ir šienainio ritiniai. Pašaras, kuris ėdant išsidrabsto, pataisomas rankiniu būdu su šakėmis.

Iššūkių netrūksta

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.