Ashburn +22,5 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +22,5 °C Mažai debesuota
Penktadienis, 12 Lie 2024

Gyvenimas dirbtinio intelekto šešėlyje

2024/07/08


Dirbtinio intelekto (DI) tema šiandien yra neišsemiama. Prieš mėnesį jau rašiau, kaip šis įrankis gali būti (ir jau yra) naudojamas priešrinkiminėje komunikacijoje, įskaitant ir moraliai abejotinus jo pritaikymo atvejus. Šiame tekste savotiškai pratęsiu temą, akcentuodamas, kaip dirbtinio intelekto technologija verčia nerimauti dėl jos tiesioginio taikymo propagandos ir dezinformacijos sferoje. Tuo pat metu reikėtų priminti, kad DI savaime nėra nei geras, nei blogas reiškinys, o kaip ir bet koks instrumentas jis gali būti panaudotas įvairiems tikslams. Deja, ne visada tie tikslai būna kilnūs. 

Nuo propagandos iki superpropagandos

DI šiandien kaip niekada gerai iliust­ruoja teiginį, jog modernios technologijos vystosi neįtikėtinai greitai. Pats DI terminas nėra naujas, o jo iššūkis ir pavojus jau buvo nagrinėjamas aibėje mokslinės fantastikos literatūros bei kino kūrinių dar XX a., tačiau šiandien ši technologija tapo realybe. Kas dar svarbiau – per kelis metus DI iš sferos, prieinamos tik specialistams, pavirto technologija, su kuria gali dirbti plačiosios masės. Ypač jaunajai kartai DI jau nėra nei fantastika, nei egzotika, o greičiau gerai pažįstamas pagalbininkas, kuris padeda ruošti namų darbus bei kitaip palengvina gyvenimą. 

Šiemet, birželio pradžioje tradicinėje konferencijoje, kurią kasmet Rygoje rengia NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centras, irgi nemažai dėmesio buvo skirta DI įsigalėjimo problemai. Būtina paminėti, jog prieš metus analogiškame renginyje apie tai­ irgi buvo kalbama, tačiau anuomet dėmesio jam buvo skirta kur kas mažiau. 

Ką šiandien sugeba DI? Minėtame renginyje į tai irgi buvo bandoma atsakyti. Vienoje iš konferencijos sesijų netgi buvo padarytas eksperimentas – diskusijos vedėjas atidavė teisę reguliuoti pokalbį ir uždavinėti klausimus DI. Galima sakyti, jog, nežiūrint į nedidelius nesklandumus (prieš suformuluojant klausimą DI reikia kelias sekundes „pagalvoti“, pagal reakcijos greitį gyvame pokalbyje jis dar neprilygsta žmogui), DI susitvarkė su užduotimi gana neblogai. Klausimai diskusijos dalyviams buvo provokuojantys, o vietomis DI net akivaizdžiai bandė pajuokauti. 

Kita svarbi mintis, išsakyta NATO strateginės komunikacijos kompeten­cijų cent­ro renginyje, buvo tai, jog dir­b­tinis intelektas verčia sunerimti dėl to, kad jis sugeba gana greitai sugeneruoti atvaizdą arba tekstą pagal jam pateiktus kriterijus. Nėra abejonių, jog DI reikėtų vertinti kaip ganą parankų instrumentą propagandos kūrėjams – ypač tiems, kurie siekia užkimšti informacinę erdvę klaidingos bei nepatikimos informacijos srautais. Kalbant apie tai kaip apie priešišką ir destruktyvią­ veik­lą, nukreiptą prieš kitą valstybę (ką iš esmės jau ne pirmus metus įgyvendina Rusija, o taip pat tokios šalys kaip Kinija ar Šiaurės Korėja), būtina paminėti, jog tokios veiklos rezultatu gali tapti visuomenės, į kurią nukreiptas poveikis, pasimetimas, nepasitikėjimas informacija (taip pat ir iš oficialių šaltinių) bei valdžios struktūromis ir kt.  

Iš esmės Kremliaus propaganda ir anksčiau veikė paminėtu būdu, bet šian­dien DI technologija leidžia perkelti šią veiklą į naują lygmenį. Kon­ferencijoje buvo išsakytas nuogąstavimas, kad su DI pagalba tradicinė priešiška propaganda gali pavirsti į superpropagandą, o nepatikimos ir kenksmingos informacijos kiekiai ženkliai išaugti. Net žmogui sukurti melagieną neužtrunka ilgai (priklauso nuo fantazijos ir kūrybiškumo), o DI su šiuo uždaviniu susitvarko dar greičiau. Be to, jis propagandos naratyvus gali ne tik kurti (pagal suformuluotą užduotį), bet ir platinti socialinėje medijoje. Vėlgi tai irgi jau nėra siužetas iš fantastinės literatūros.  

Plačiai prieinama technologija

Propagandinės ir dezinforma­cinės medžiagos, sukurtos panaudojant DI gali­mybes, irgi jau yra realybė. Neseniai laikraš­tis „The Washington Post“ pub­likavo straipsnį, kuriame nagri­nėjama, kaip teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (taip pat žinoma pavadinimu DAESH) domisi DI galimybėmis. Yra duo­menų, jog patys teroristai arba jų šalininkai jau eksperimentuoja su DI algoritmais. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose atsirado su teroristais susijęs kanalas „News Harvest“. Specia­listai, išanalizavę jo publikuotą vaizdo medžiagą, nustatė, kad vedėjas, matomas vaizduose (įrašai imi­tuoja naujienų laidas), yra dirbtinai sugeneruotas. 

Pažymima ir tai, jog DI technologijos leidžia tiems patiems teroristams kurti informacinę medžiagą, kuri primena­ profesionalios medijos produkciją. Vie­na vertus, tai didina propagandinės produkcijos patrauklumą vartotojams, kita vertus, kaip pažymima, apsunkina tų pačių socialinių medijų galimybes at­sekti, nustatyti ir atitinkamai užblokuoti tokias vaizdo medžiagas. Problema yra ta, jog tų pačių socialinių medijų DI algoritmai nesugeba atskirti tokiu būdu sukurtos produkcijos nuo tikrų žiniasklaidos priemonių publikacijų. 

Yra duomenų, kad tokios teroristinės organizacijos kaip DAESH ar „Al Quaeda“ yra įsitikinusios, kad informacinė konfrontacija su Vakaru pasauliu yra ne mažiau svarbi nei tiesioginiai susidūrimai. Taip pat aktyviai dirbama įsisavinant modernias informacines technologijas, tarp jų – ir DI.

Lemtingi pokyčiai pasauliui?

DI technologija akivaizdžiai keičia­ mūsų pasaulį. Tuo pat metu lieka ir klausimas, kaip į tuos pokyčius reaguo­ti? Tenka pripažinti, jog su DI technologijos plėtra susiję nemažai nerimo. Kita vertus, DI suteikia ir tam tikrų galimybių. Priminsiu – jis tėra tik instrumentas, įrankis ir, norėdamas gal šiek tiek nuraminti skaitytojus, pateiksiu ar­gumentus DI naudai.

Nors dažnai DI yra vaizduojamas kaip grėsmė, tačiau jis gali pagerinti mūsų gyvenimus įvairiais būdais. 

Pirmiausia DI padeda automatizuoti pasikartojančias bei monotoniškas užduotis, leisda­mas žmonėms sutelkti dėmesį į kūrybingesnes bei sudėtingesnes veiklas. Pavyzdžiui, DI technologijos gali analizuoti didžiulius duomenų kiekius per trumpą laiką, taip suteikdamas vertingų įžvalgų verslui bei mokslui. Ši automatizacija ne tik didina veiklos efektyvumą, bet ir mažina klaidų tikimybę, o tai yra yra naudinga daugelyje sričių, pradedant medicina ir baigiant inžinerija.

Antra – DI turi didžiulį po­tencialą­ spręsti globalias prob­­lemas, su kuriomis susiduria žmonija: klimato kaita,­ sveika­tos priežiūra, maisto sau­gu­mas.­ Ir tai – vos kelios sritys, kur DI gali­ atlikti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, DI mo­deliai gali prognozuoti klimato pokyčius ir padėti kurti tvarias žemės ūkio praktikas. Sveikatos priežiūros sri­tyje DI gali padėti diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose, taip išgelbėdamas daugybę gyvybių. Tokie sprendimai ne tik padeda spręsti konkrečias problemas, bet ir prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės visame pasaulyje.

Galiausiai svarbu prisiminti, jog DI technologijos yra kuriamos ir kontroliuojamos žmonių, jos nėra savarankiškos ir neturi savų ketinimų ar tikslų – tai yra įrankiai, kuriuos mes galime panaudoti savo tikslams. Žinoma, būtina atsakingai naudotis DI ir užtikrinti, kad jo plėt­ra vyktų etiškai bei saugiai. Su tinkamomis reguliavimo priemonėmis ir atsakingu požiūriu DI gali būti galingas sąjungininkas, padedantis spręsti daugybę iššūkių, su kuriais su­siduriame. Taigi užuot bijoję dirbtinio intelekto, turėtume sutelkti dėmesį į tai, kaip jį panaudoti savo naudai.

Šios trys pastraipos ne atsitiktinai yra išskirtos. Ir aš pats jų nerašiau, nors ir prisidėjau prie jų atsiradimo. Tai yra tekstas, kurį „parašė“ DI, kai paprašiau jo „sugeneruoti trijų pastraipų tekstą, kurio tema būtų „Kodėl mes neturime bijoti DI“. Tekstą gavau po kelių sekundžių. Todėl įvertinti DI galimybes galime kiekvienas. Ir nors pats DI paaiškina, jog jo nereikia bijoti, vis tik, žiūrint į jo galimybes ir pajėgiant įsivaizduoti, kaip ši technologija gali būti panaudota negeriems tikslams (kuriant, tarkime, dezinformaciją ir propagandą) išties gali pasidaryti kiek nejauku. 

 

Viktor DENISENKO, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Perspausdinta iš „Šilalės artojo

Dalintis
Verslas