Gyventojų šildymo įrenginių keitimui – 3,3 mln. eurų

Parama bus teikiama gyventojams, įsirengusiems naujus, nenaudotus 5-osios klasės sertifikuotus biokuro katilus arba šilumos siurblius: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras, jei šie įrenginiai skirti būsto šildymui. 

„Šiais metais patobulinus finansavimo sąlygas ir paraiškų vertinimo procesus, gyventojai įsirengė modernių šilumos gamybos įrenginių 4 kartus daugiau nei 2024 metais. Ši parama padeda gyventojams greičiau pereiti prie efektyvesnių ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių sprendimų, o supaprastintos sąlygos užtikrina, kad parama gyventojus pasiekia operatyviai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Per 2025 m., patobulinus finansavimo tvarką ir gyventojų teikiamų paraiškų bei jų įvertinimo procesus, gyventojai įsirengė beveik 10,5 tūkst. naujų ir modernių šilumos gamybos įrenginių, t. y. 4 kartus daugiau nei 2024 metais. Iš viso nuo šios priemonės pradžios 2023 metais gyventojai jau įsirengė beveik 12,9 tūkst. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių šilumos gamybos įrenginių. Šiems gyventojams buvo išmokėta 42,4 mln. eurų paramos.   

Kaip ir anksčiau paramą galės gauti tie gyventojai, kurie jau yra įsirengę naują šildymo įrenginį ir kartu su paraiška pateikia mokėjimo prašymą bei įrenginio įsigijimą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus. Išliks ir ankstesniuose kvietimuose taikomas supaprastintas paraiškų teikimas – nereikės pateikti senų šildymo įrenginių nuotraukų, o tinkamai užpildytos paraiškos bus vertinamos operatyviai, paramos lėšas išmokant per 30 dienų. 

Priklausomai nuo pasirinkto įrenginio tipo ir galios, gyventojams gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3 500 eurų už šilumos siurblį arba apie 1 500 eurų – už 5-osios klasės biokuro katilą. Pavyzdžiui, įsirengus iki 7 kW galios šilumos siurblį oras–vanduo, galima gauti iki 4 280 eurų paramos. 

Valstybės parama neefektyvių šildymo įrenginių keitimui yra ilgalaikė priemonė – tam numatyta daugiau nei 112 mln. eurų. Siekiama ne tik sumažinti taršą ir gyventojų šildymo išlaidas, bet ir didinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą bei mažinti iškastinio kuro vartojimą šalies namų ūkiuose. Pagal šią programą iki 2029 m. planuojama įrengti 166 MW atsinaujinančiosios energijos išteklių šilumos gamybos pajėgumų, o parama iš viso galės pasinaudoti apie 35 tūkst. namų ūkių. 

Lietuvos namų ūkių sektorius yra antras pagal suvartojamos galutinės energijos dydį sektorius po transporto, o akivaizdžiai padidėjęs įgyvendinamų projektų mastas duos realų postūmį dekarbonizuojant šį sektorių. 

Energetikos ministerijos informacija