Hidroenergetikai dvaro sodyboje restauruoja stogą: „Esame bendruomenės nariai“

Biržuvėnų dvaro sodyboje buvusius kartono fabriko statinius bendrovė „Gamtos energija“ hidroelektrinės veiklai nuomojasi nuo 2003-ųjų. Per šį laiką buvo restauruoti kartono fabriko šiaurės rytinio ir viduriniojo korpusų pastatai.

„Nors mūsų hidroelektrinė veikia tik dalyje vieno iš pastatų, jaučiame pareigą kaip įmanoma geriau rūpintis ir prižiūrėti kultūrinį bei techninį paveldą. Esame šios bendruomenės nariai, ir mums svarbu prisidėti prie bendros gerovės", – sako įmonės direktorius Dainius Markauskas.

Siekiant apsaugoti šį kultūros paveldo objektą buvo nuspręsta atkurti stogo laikančiąsias konstrukcijas išlaikant konstrukcijų medžiagiškumą bei pirminę stogo formą, nuolydžius, taip pat pakeisti stogo dangą. Planuojama investicija – beveik 100 000 eurų. Darbai pradėti spalį, juos baigti planuojama dar per šiuos metus.

Tvarkybos darbų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldui priskirti senieji techniniai kartono fabriko įrenginiai patalpose saugomi iki šiol.

Biržuvėnų dvaras

Biržuvėnai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1253 m. XV a. buvo įkurtas ir stambus karališkasis dvaras. Paskutiniams savininkams, grafams Gorskiams, dvaras priklausė iki 1940 metų.
Biržuvėnų dvare 2004 metais gruodžio 24 naktį įvyko nelaimė, kai smarkiai apdegė pagrindinis sodybos pastatas – ponų namas, kuris buvo pastatytas XVIII a. viduryje.

Biržuvėnai – vertingas XVIII–XIX a. medinės dvaro sodybos pavyzdys. Biržuvėnų dvaro ponų namas atstatytas 2011 m. Namą puošia senovinio stiliaus baldai, išlikę autentiški židiniai su XVIII a. kokliais, kaminas, grindų plytelės. Netoli ponų namo atstatyti oficina, arklidė ir vežiminė. Dvaro sodybos ponų name įsikūręs Žemaitijos turizmo informacijos centro filialas.

Mažosios hidroelektrinės – ne vakarykštė diena

Mūriniame dvaro malūno pastate iki 1960-ųjų veikė ir senoji hidroelektrinė.

Jos veikla atnaujinta po rekonstrukcijos 2004-aisiais. Šiuo metu hidroelektrinėje sumontuotos dvi Kaplan turbinos, kurių įrengtoji galia – 150 kW. Per metus hidroelektrinėje vidutiniškai pagaminama apie 400 000 kWh, arba beveik tiek, kiek per metus buityje suvartotų visai šalia esančio Luokės miestelio gyventojai.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija (LHA) pabrėžia, kad mažoji hidroenergetika – svarbi Lietuvos energetinės nepriklausomybės dalis.

„Norint elektros gamyboje atsisakyti iškastinio kuro ir į elektros perdavimo sistemą integruoti daugiau saulės ar vėjo elektrinių, kurių gamyba nepastovi (nes ne visada šviečia saulė ar pučia vėjas), reikalinga turėti elektros gamybos šaltinių, kurie valdomi lanksčiai ir gali būti reguliuojami pagal poreikį. Tokia yra hidroenergetika. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktos studijos rezultatai atskleidė, jog Lietuvos mažosios hidroelektrinės, galinčios lanksčiai reguliuoti savo gamybą, atneša naudos visuomenei už 24-384 mln. eurų kasmet iki pat 2030-ųjų (arba kol bus įgyvendinti visi strateginiai elektros energetikos projektai). Tai reiškia, jog valstybė kasmet tiek pinigų privalėtų skirti papildomai, jei mažųjų hidroelektrinių neliktų“, – kodėl yra svarbios mažosios hidroelektrinės komentuoja LHA prezidentas Dainius Markauskas.

Partnerio turinys