Į agurkų kraitę įdėkime ir naujų veislių

Prioritetas – savidulkiams

Geologijos studijas Vilniaus universitete baigusi J. Samsonė daržovių ir prieskonių sodinukus augina 11 metų: „Pradėjau dar studijuodama geologiją: tai buvo papildomas pajamų šaltinis. Pirmosios pamokos ir darbai vyko Varėnos rajone, o vėliau, prisidėjus vyrui Ignui, atsiradus didesnei paklausai, daigų auginimą perkėlėme į sostinę, Salininkus.“

Ši šeima vilniečiams visada siūlo didesnį veislių pasirinkimą nei galima rasti turguje. Dažniausiai jie sėkmingai išbando „BalticSeeds“, „Seminis“, „Bejo Zaden“, „Syngentos“ ir „Rijk Zwaan“ kompanijų sėklas, o kito sezono metu atrenka labiausiai pasiteisinusias veisles. „Jei kliento paklausiame, kokius agurkus žino ir yra tekę auginti, tai tradicinis atsakymas – ‘Rodničiok’ ir ‘Mirabella’“, – pastebi Jovita.

Augindami agurkų daigus, vilniečiai stengiasi atkreipti dėmesį į savidulkių agurkų veisles, nes jie visada stebina puikiu derliumi ir pasižymi atsparumu aplinkos sąlygoms. Taip pat svarbus faktorius – atskirti, kad daržininkai žinotų, kuriuos agurkus galima raugti, o kurių – ne. Marinuoti galima visų veislių agurkus, išskyrus salotinius. „Visų mūsų auginamų agurkų pliusas yra tas: kad ir koks agurkas didelis užaugtų, jo sėklytės lieka mažos ir „neišpampsta“ kaip mėgėjiškų veislių sėklos“, – pastebi pašnekovė.

Ar girdėjote apie šias veisles?

J. Samsonė sutiko pasidalyti patirtimi auginant gana naujas, bet ūkyje jau išbandytas agurkų veisles.

‘Ansor F1’ – pastaraisiais metais itin gerų augintojų atsiliepimų sulaukusi veislė. Tai olandų firmos „Bejo Zaden“ ankstyvas, intensyviai augantis, derlingas savidulkis hibridas. Gerai dera tiek šiltnamyje, tiek lauke. Vaisiai tvirti, tolygios, ryškiai žalios spalvos, su stambiais kauburėliais. Didelis šių agurkų privalumas – jie nelinkę peraugti į storumą. Labai atsparūs rauplėms ir agurkų miltligei.

‘Dirigent F1’ – ankstyvas olandiškas savidulkis hibridas, auginamas ir šiltnamyje, ir lauke. Augalas labai derlingas, agurkai neapkarsta, jų odelė su labai smulkiais kauburėliais. Tinka marinuoti, mėgstami vaikų, nes be duriančių spygliukų.

‘Karaoke F1’ – taip pat olandų gamintojo ankstyva savidulkė veislė. Hibridas ypač atsparus ligoms. Vaisiai labai gražūs, su stambiais kauburėliais, mažomis sėklinėmis, neapkarsta. Tinka raugti ir marinuoti.

‘Puccini F1’ – labai tinkanti agurkams žiemai raugti veislė. Tai savidulkis hibridas, ypač gerai augantis lauke. Itin gausiai dera, šoniniai augalo ūgliai reti ir trumpi, todėl patogu rinkti derlių. Vaisiai cilindriški, tamsiai žali, su retais, stambiais kauburėliais.

‘Cantara F1’ – savidulkė, ankstyva olandiška veislė. Augintojai ją renkasi dėl negausiai leidžiamų šoninių ūglių ir dėl augalo gebėjimo užauginti po keletą vaisių lapų pažastyse.

Sėja užtrunka tris mėnesius

„Jovitos ūkyje“ agurkų sėja prasideda kovą ir baigiasi gegužės viduryje. Agurkų daigai užauga maždaug per keturias savaites. Pasodintieji anksčiausiai skirti tiems klientams, kurie labai trokšta kuo greičiau kažką „apgyvendinti“ šiltnamyje, nors tai reikalauja daug priežiūros, nes tenka augalus saugoti nuo pavasarinių šalnų. „Ankstyvumą mėgstantiems augintojams visada siūlau sodinti pirmuosius kelis agurkų daigus ne į gruntą, o į šiltnamyje pastatytus durpių maišus, didelius vazonus ar panašiai – tam, kad agurkų šaknims būtų kuo šilčiau“, – pataria J. Samsonė.

Jos nuomone, verta patiems pasiskaičiuoti, kada reikėtų sėti agurkus, pagal savo poreikį. Jeigu į šiltnamį agurkus norėsime sodinti gegužės viduryje, turėtume sėti balandžio 10–15 dienomis.

Kad daigai neištįstų

Daigams auginti I. ir J. Samsonai naudoja paruoštą smulkios frakcijos durpių substratą, nurūgštintą ir praturtintą trąšomis. „Jovitos daigų“ pasirinkto substrato Ph yra 5,8–6,5.

Norintieji patys užsiauginti agurkų daigų dažnai klausia, ką daryti, kad šie neištįstų. „Kad daigas būtų tvirtas, neištįsęs ir sveikas, labai svarbi temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, – atsako J. Samsonė. – Kol jie sudygs, palaikome 26–28 °C temperatūrą. Vėliau, kai daigeliai jau auga, labai svarbu, kad dienos ir nakties temperatūros skirtųsi 8–10 laipsniais. Dieną palaikome 22–24 °C temperatūrą, o naktį 12–15 °C.“

Ne naujiena yra tai, kad agurkų daigai nemėgsta persodinimo, tad patartina iškart į vazonėlius sėti tik po vieną sėklytę. Tačiau I ir J. Samsonai agurkus sėja į daigyklas, o paskui kiekvieną atskirai pikuoja, sudaro palankias sąlygas daigui prigyti. „Pagrindinė priežastis, kodėl išpikuotas agurko daigas neprigyja, – per didelė substrato drėgmė, – atkreipia dėmesį Jovita. – Išpikuotas daigas, kurio substratas yra per drėgnas, dažniausiai nupūva.“

Šis faktorius galioja ir daigą persodinus jau į gruntą. Dauguma yra girdėję, kad agurkai labai mėgsta daug drėgmės. Taip, mėgsta, bet tik tuomet, kai daigas jau yra gerai prigijęs, paaugęs ir pradeda vesti vaisius.

Nepersistenkime tręšdami

Pašnekovės teigimu, daigui augant, trąšų, kurių yra substrate, visiškai pakanka vegetavimo pradžiai. „Agurkų daigus pirmą kartą tręšiame jiems išauginus antrą tikrą lapelį, – dalijasi patirtimi J. Samsonė. – Naudojame skystas organines ir mineralines trąšas. Augant daigams, labai svarbus azotas ir kalis, o vėliau, kai pradeda žydėti, reikalingas fosforas. Visada daržininkams akcentuoju, kad nepadaugintų azotinių trąšų – nors tokiu atveju daigas būna gražus, tamsiai žalias, lapingas, jo šakninė dalis – blogai išsivysčiusi, dėl to suprastėja derlius. Be to, tai pagrindinė priežastis, skatinanti šaknų ligas.“

Dar vienas augintojų klausimas: išnešėme daigus į šiltnamį, tręšiame juos, o šie atrodo skurdžiai – ką daryti? J. Samsonės atsakymas vienas – daigams per šalta. Agurkai trąšas per šaknis perima, kai temperatūra prie šaknų siekia bent 10 °C. Jeigu ji mažesnė, išeitis viena – tręšti per lapus.

Su šaltinio vandeniu raugti agurkai

Vieninteliai ir mėgstamiausi šeimos rauginti agurkai – su šaltinio (arba šulinio) vandeniu. Jie būna gerokai traškesni negu su vandeniu iš čiaupo.

Tam reikia 6 l šaltinio vandens ir 800 g druskos. Visą sūrymą užverdame ir juo užpilame agurkus. Šiek tiek pridengiame ir palaikome 2 paras, tada viską nupilame ir užpilame tiesiog šaltu šaltinio vandeniu, užsukame ir pastatome šaltai.

Į stiklainius dar dedama česnako, krapų, krienų, juodųjų serbentų lapų (visi prieskoniai – iš akies).

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Igno ir Jovitos Samsonų nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.