Kaunas +4,1 °C Rūkas
Sekmadienis, 9 Lap 2025
Kaunas +4,1 °C Rūkas
Sekmadienis, 9 Lap 2025

Į Briuselį – pasiraitojus rankoves

2021/12/13


Padidink tekstą

„Lietuva – žemės ūkio šalis, tačiau šiandien vietinės kilmės produktais savo gyventojų ji neišmaitina, – prieš išvykdamas į susitikimą su Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. – Įsivežame trečdalį pieno žaliavos, 50 proc. kiaulienos, nemažai produkcijos, kurią galėtume pasigaminti patys. Ir atsakymas vienas – Lietuvos ūkininkams tiesiog nesudaromos sąlygos dirbti ir užsidirbti. Įvairiais reglamentais pančiojamas žemės ūkio verslas. Tiesioginės išmokos, skirtos ūkininko negautoms pajamoms kompensuoti, vis dar mažiausios Europos Sąjungoje, o juk konkuruoti tenka bendroje rinkoje su solidžiau remiamais „senbuvių“ šalių ūkininkais. Šaliai gresia priklausomybė nuo įvežtinio maisto. Tad turime už save ryžtingai kovoti Briuselyje.“

Susitikimas be traktorių palydos

Pasak J. Vilionio, ateinantį pirmadienį, gruodžio 13 d. ryte, 8.30 val. Briuselio laiku, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) įgalioti ūkininkai susitinka su Europos Komisijos nariu, atsakingu už ES žemės ūkio sektorių, Januszu Wojciechowskiu. Keliomis valandomis vėliau planuota daugelio ES šalių pieno gamintojų inicijuota protesto akcija su traktoriais ir srutų laistytuvais Briuselio gatvėmis atšaukta dėl naujo pandemijos šuolio.

Kaip teigia J. Vilionis, nuo šių metų pavasario planuotas ir kruopščiai rengtas vizitas pas J. Wojciechowskį turėtų įnešti daugiau skaidrumo į ES bendrijos ir Lietuvos žemės ūkio politikos peripetijas. Mūsų šalies žemdirbių bendruomenei atstovaus LPGA vadovas J. Vilionis, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius ir LŪS Kelmės skyriaus vadovas Martynas Puidokas.

Delegacijos vadovo J. Vilionio teigimu, sąlygos ūkininkauti Lietuvoje panašios kaip visoje ES, kartais net blogesnės. Užauginti produktą Lietuvoje neatsieina pigiau, o subsidijos – mažesnės. Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės bei ekoschemų reikalavimai pagal paskutinius siūlymus – griežtesni negu kitose šalyse. Žalinimo reikalavimai mažina gamybą, ūkininko pajamas, didina produkto savikainą.

Augantys reikalavimai – mažėjančios pajamos

Pasak LGAA pirmininko A. Macijausko, žaliasis kursas numato Lietuvoje iki 2030 metų mineralinių trąšų naudojimą sumažinti 20 proc., taip pat ketvirtadaliu išplėsti ekologinių ūkių plotus. Jau dabar žemdirbiai skaičiuoja, kad dėl griežtėjančių tvarumo reikalavimų gamyba Europos ir Lietuvos žemės ūkio sektoriuje gali kristi 20–25 proc. Mažiau pajamų – mažiau galimybių investuoti į ūkio modernizavimą, įsigyti našesnę techniką, kitas konkurencingumą didinančias priemones. Dėl aplinkosaugos reikalavimų mažėjant derliams ir augant išlaidoms, žemdirbiams teks spręsti klausimus, kaip užtikrinti patrauklias produkcijos kainas vartotojams bei išlikti konkurencingiems eksporto rinkose. Žaliojo kurso tikslas – visoje ES ekonomikoje (ne tik žemės ūkyje) – 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, lyginant su 1990 m. lygiu. Beje, šį tikslą, pasak A. Macijausko, Lietuva pasiekė dar 2017 m. be didelių pastangų vien dėl to, kad nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje įvyko dideli pokyčiai ekonomikos struktūroje. Todėl, žvelgiant į ateitį, su aplinkosauga susijusių pokyčių reikia siekti nepakenkiant žemės ūkiui griežtais suvaržymais, turinčiais neigiamą ekonominį poveikį visam sektoriui.

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“

LPGA prezidentas J. Vilionis eurokomisarui J. Wojcechowskiui iš anksto buvo pateikęs Lietuvos ūkininkų delegaciją dominančius klausimus. J. Vilionio teigimu, prieš 8 metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. visos valstybės-narės turėtų pasiekti bent 196 Eur/ha išmoką dabartinėmis kainomis“. Nuo to laiko Lietuvos ūkininkai ir toliau sistemingai gauna vienas mažiausių, Europos vidurkio nesiekiančias, tiesiogines išmokas, nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės. 2014–2020 metais išmokų konvergencijos formulėje kaip viršutinė išmokų riba yra nustatyta ne 100 proc., bet 90 proc. ES išmokų vidurkio lygis. Tai diskriminacija Lietuvos ūkininkų atžvilgiu. „Ar ES mus laiko tik 90 proc. europiečiais“? – retoriškai klausia J. Vilionis.

Jo teigimu, Lietuvos žemdirbiams, gaunantiems vienas mažiausių išmokų ES, keliami tokie pat griežti aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, poveikio klimato kaitai mažinimo ir kiti reikalavimai. Kodėl jokių istorinių referencijų ir sąsajų neturinti žalinimo išmoka, mokėta 2014–2020 metų laikotarpiu Lietuvos žemdirbiams už aplinkai ir klimatui naudingas praktikas, kurių sąrašas visoje ES yra vienodas, yra trečdaliu mažesnė nei vidutinė ES žalinimo išmoka? „Ar Lietuvos aplinka ir klimatas yra trečdaliu pigesni nei likusioje ES“? – stebisi J. Vilionis.

Beje, 2018 m. Lietuvos žemdirbiai Europos Parlamentui pateikė daugiau nei 52 tūkst. piliečių pasirašytą peticiją „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Peticijoje reikalaujama, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams nuo 2021 m. būtų ne mažesnės nei 2020 m. ES tiesioginių išmokų vidurkis, o išmokos už žalinimą ir kitų aplinkosauginių reikalavimų taikymą būtų vienodos visoje ES. Akivaizdu, kad naujasis BŽŪP finansinis laikotarpis Lietuvos žemdirbius vėl pasitiks su diskriminacija.

Kaimą laidosime?

„Išmokų mažinimas ir ribojimas – dar viena su ES teisėkūros principais nesuderinama tema, – kalba J. Vilionis. – Nors Sutarties dėl ES veikimo 39 str. pabrėžiama, kad „žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika“, Komisijos tarnybų atlikta šios priemonės poveikio analizė buvo paviršutiniška ir neišsami. Ji neatsižvelgė į tai, kad dėl žemės ūkio struktūrų skirtingumo ši priemonė taikoma ne visoje ES, o tik atskirose ES valstybėse narėse, neįvertino galimo neigiamo priemonės taikymo poveikio šių šalių žemės ūkio ir maisto sektorių konkurencingumui, ekonomikoms bei žaliojo kurso iššūkių įgyvendinimui.“

LPGA vadovas J. Vilionis pastebi, jog į išmokų viršutinės ribos nustatymą („lubas“) neįskaičiuojami atlyginimai – ūkiams, atsakingiems už didžiąją dalį produkcijos, tai gali kliudyti investicijoms, reikalingoms ES ekologiniame susitarime nustatytiems tikslams pasiekti, bei kaimo socialinio teisingumo sukūrimui.

„Esame labai susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu, – akcentuoja J. Vilionis, – tuo pat metu smarkiai sumažinus kaimo plėtrai skirtą biudžetą, kyla pavojus kaimo socialiniam tvarumui ir apskritai gebėjimui išlikti.“

LŽŪT įgalioti keturi žinomi ir žodžio kišenėje neieškantys mūsų šalies ūkininkai po susitikimo su Europos Komisijos nariu J. Wojciechowskiu, žada surengti spaudos konferenciją. Apie susitikimą ir jo rezultatus „Ūkininko patarėjas“ papasakos savo skaitytojams antradienio numeryje.

2021-12-13

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Algimanto SNARSKIO piešinys

Jonas Vilionis, Martynas Puidokas, Januszas Wojciechowskis, žaliasis kursas, Justinas Adomaitis, pieno žaliava, Ūkininko patarėjas

Dalintis
2025/11/09

Didžiausias galvos skausmas – realizacija

Gilaičiuose (Šiaulių r.) gyvenantis ir ūkininkaujantis Gediminas Liakavičius per neilgą ūkininkavimo laikotarpį jau spėjo išbandyti ne vienos kultūros auginimą. Prieš keletą metų jaunas vyras augino daržoves, šiemet &sc...
2025/11/09

Rambyno regioniniame parke atliktas didžiųjų miegapelių monitoringas

Rambyno regioninis parkas yra viena iš vos keliolikos mūsų šalyje esančių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos didžiosios miegapelės buveinių. Šiemet tradiciškai parke buvo atliktas ir šių žvėrelių monitori...
2025/11/09

Didžiausios pasaulyje aludarės „InBev“ trečiojo ketvirčio grynasis pelnas sunyko perpus

Didžiausia pasaulyje aludarė „Anheuser-Busch InBev“ („AB InBev“) pranešė trečiojo metų ketvirčio grynąjį pelną sumažinusi beveik perpus, tačiau suderinto EBITDA (pelno iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaiči...
2025/11/08

Avis gelbsti ne parama, bet „veidrodėliai“

Lietuvos avininkystės sektoriui vystyti iki šiol trūksta tinkamų paramos mechanizmų, skirtų bandų gerinimui, biosaugos reikalavimų užtikrinimui, apsaugai nuo vilkų. Dažnai kelią ūkio plėtrai, veislininkystės vystymui ir inovacijų diegimui u...
2025/11/08

Sunkus bulvių kasimo sezonas: lietūs stabdė darbus, bet sėklinės bulvės džiugina kokybe

Šių metų bulvių sezonas Petro Vasiliausko ūkyje buvo kupinas iššūkių. Nors pavasaris atėjo vėluodamas, o rudenį darbus stabdė gausus lietus, sėklinių bulvių derlius ūkyje džiugina tiek kokybe, tiek kiekiu.
2025/11/08

Ar „Bovaer“ pašarų priedai tikrai kenksmingi?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje plinta istorijos apie mažiau pieno duodančias, nusilpusias ar net nugaišusias karves, kurios kartu su pašarais vartojo metano kiekį mažinančius „Bovaer“ priedus. Tokių prane&scaron...
2025/11/08

Kaip išsirinkti batus, kurie tarnaus ilgai?

Pirkdami avalynę dažnai renkamės pagal dizainą, spalvą ar mėgstamą prekės ženklą, tačiau ne visada atkreipiame dėmesį į kokybę ir patogumą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pataria, kaip išsirinkti batus, kurie ne tik gr...
2025/11/08

Iš Nemuno ištraukti du kontrabandininkų „plaustai“

Druskininkų užkardos pasieniečiai perėmė du Nemunu plukdytus baltarusiškų rūkalų „plaustus“. Juose buvo beveik 1 tūkst. pakelių cigarečių ir du GPS siųstuvai su mobiliojo ryšio kortelėmis.