Į buvusį vienuolyną plūsta smalsuoliai – svarbus vaidmuo tenka ir kaimo bendruomenei

Palėvenės dominikonų vienuolynas uždarytas dar imperinės Rusijos. Kauno gubernatorius, vienuolius apkaltinęs bendradarbiavimu su 1863 m. sukilėliais, vienuolyną įsakė panaikinti, o vienuolius išskirstyti į kitus vienuolynus. Visi turtai buvo atimti, turtinga biblioteka – likviduota.

Sovietmečiu vienuolyno patalpos buvo atiduotos kolūkiui ir nugyventos, galiausiai dėl aplaidumo nuniokotos gaisro, o 1976 m. buvo konstatuota: virto šiukšlynu.

Turtinga istorija išsiskirianti Palevenė ir jos kultūros židinys, buvęs vienuolynas, deramo dėmesio sulaukė tik Lietuvai tapus nepriklausoma. 1991 m. archeologai vienuolyno vidiniame kieme atkasė iki tol nežinomas mūro liekanas, aptiko XVII-XVIII a. neglazūruotų koklių fragmentus, Lietuvos ir Prūsijos monetas, keramiką. Prasidėjo vienuolyno atkūrimo darbai.

Patalpas dalijasi „Palėvenys“ ir Kupiškio TVIC

Dalies buvusio vienuolyno svirno  šeimininkė yra kaimo bendruomenė „Palėvenys“. Tuo neleidžia suabejoti užrašas virš laukujų durų. Rinkdamasi savo pavadinimą bendruomenė šiek tiek pakeitė vietovardžio galūnę. Tarsi labiau norėta pabrėžti, kad miestelis yra prie Lėvens.

Po tuo pačiu stogu įsikūręs Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) filialas.

Partneriai sėkmingai drauge įgyvendina veiklas ir... dairosi į kitą greta esantį dar netvarkytą buvusio vienuolyno ūkinį pastatą – pasvajoja, jog jis taip pat kada nors ateityje galėtų būti įveiklintas.

Su pagarba istorinei praeičiai

Atkurti autentišką interjerą buvo neįmanoma, tačiau kiekviename žingsnyje čia gali pajusti pagarbą istorinei praeičiai. Viena retų ir todėl labai branginamų autentiškų detalių – didžiulis akmuo grindyse, kuris buvo atrastas tvarkant pastatą po susikaupusių šiukšlių ir nuogulų sluoksniu.

Apie pirminę patalpų paskirtį primena interjere įkomponuoti vienuolių dominikonų abitai.  

Kupiškio TVIC vadybininkė ir kaimo bendruomenės vicepirmininkė Rita Pukenienė pasiūlo užsukti į erdvią pokylių salę – viena jos siena paskirta pasakojimams apie šio architektūrinį ansamblį ir su juo susijusių asmenybių istorijas.

Taip prasideda pažintis su buvusiu vienuolynu. Nusileidus į rūsius, laukia smagūs potyriai – įvairios edukacijos.

Ką valgė vienuoliai?

Gastronominės edukacijos dabar labai populiarios. Buvusiame dominikonų vienuolyne jas veda, žinoma, Palėvenės bendruomenės „Palėvenys” moterys. Bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė neleidžia suabejoti: kokybės kartelė čia iškelta aukštai.

Žinodamos, kada atvyks svečių ir kiek jų bus, vietos šeimininkės užsakytus patiekalus paruošia tiksliai tam laikui – kad valgiai būtų ne tik karšti, bet ir idealios kokybės.

Per gastronomines edukacijas galima sužinoti, kad vienuoliai maitinosi neprastai ir ganėtinai įvairiai. Palėveniškės pagal užsakymus gamina užkeptą mėsos ir daržovių troškinį, tradicinį vienuolių patiekalą žuvienę, taip pat senovinį lietuvių liaudies patiekalą iš miltų virtienį (jo įdaras neįprastas – silkės ir burokėlių). Rengiama ir vaikams pritaikyta edukacija – „baronkos“ (riestainio) kepimas: vaikai supažindinami su vienuolyno istorija, tuomet kiekvienam edukacijos dalyviui pasiūloma pasigaminti po „baronką“.

Apie kupiškėnų alų

Kupiškėnai yra garsūs aludariai. Naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte 2022 m. yra įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą. Tai padaryta Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro ir folkloro klubo „Kupkėmis“ iniciatyva. Sertifikatas patvirtina, kad vertybės (tradicijos) saugotojai yra Biržų ir Kupiškio krašto aludariai.

Vienuolyno rūsiai pasakojimui apie krašto aludarių paslaptis, apynio kelią yra labai tinkama vieta. Tai patikėta ne bet kam, o žymiam Kupiškio krašto aludariui Jonui Goštautui. Beje, jo vedama edukacija pavadinta tarmiškai – „Un Palavanas stolo”.

Siūlo pamėginti rašyti žąsies plunksna

Buvusio dominikonų vienuolyno svirne galima išmėginti dar vieną egzotišką pramogą – rašymą žąsies plunksna. Apskritai šis rašymo įrankis tarnavo kelis šimtmečius, naudotas net ir 19 a.

Tačiau edukacija – apie vienuolynų raštininkus, tad pavadinta atitinkamai: „Scriptorium dominicanum“, išvertus iš lotynų – dominikonų skriptoriumas. Taip buvo vadinamos vienuolyno patalpos, skirtos rašymui.

Palėvenės buvusiame vienuolyne šiai edukacijai sukurta įsijausti skatinanti aplinka. Ant stalų dega žvakės, padėtos rašalinės, žąsies plunksnos ir lapeliai su lotynišku tekstu, kurį siūloma pamėginti patiems perrašyti. Ir, žinoma, jus pasitinka „vienuoliai“...

Vyriausiasis „vienuolis“ – iš tiesų Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus (Kupiškio viešoji biblioteka yra šio projekto partnerė), o jam talkina bibliotekininkas Minijus Pučėta – antspaudu patvirtina, kad "mokinio" raštas perrašytas tinkamai.

"Vienuolis" A. Venckus primena, kad iki knygų spausdinimo pradžios, 16 a., knygos buvo rašomos ir perrašomos ranka vienuolynuose. Tai buvo sunkus ir daug kantrybės, įgūdžių reikalaujantis darbas. 1676 metais įkurtame Palėvenės vienuolyne knygos vargu, ar buvo perrašomos, nes tuo metu jau buvo paplitusi spausdinta knyga. Tačiau neabejojama, kad pirmoji biblioteka ir mokykla Kupiškio rajone buvo būtent šiame vienuolyne. Iš Kupiškio krašto kilęs garsusis architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius taip pat savo kelią į mokslą pradėjo šio vienuolyno mokykloje.

Medžiagą apie skriptoriumus dominikonų vienuolynuose ir patį dominikonų ordiną paruošė Bažnytinio paveldo muziejus.

Įdomu, kad rašymo plunksna Palėvenės vienuolyne projektas šių metų sausį buvo pristatytas „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje vykusioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje ,,Adventur 2023“.

Autorės nuotraukos