Į eilę prie nemokamo pieno – prieš dvi valandas

„Jau nebeįperkame“

„Atėjome palaikyti ūkininkus“, – sakė trečiadienį eilėje prie nemokamai dalinamo pieno stoviniavę rietaviškiai. Viena čia sutikta moterėlė pasakojo pieno negerianti, tačiau nutarusi vis tiek ateiti – pasigamins varškės, gal kokį sūrį susispaus. „Kokios kainos parduotuvėje – jau nebeįperkame“, – piktinosi ji, bet džiaugėsi namo parsinešianti net tris litrus pieno, gauto už AČIŪ.

Tądien pieną dalinę Jankaičių kaime ūkininkaujantys Laima ir Artūras Jurkai pasakojo turintys 50 melžiamų karvių. „Labai skaudu, kad esame taip smukdomi, nors rytą prie darbų tenka keltis 5-ą ryto, vakare namo grįžtame 21-ą valandą, išmiegame ir vėl ryte į ūkį, o už pieną gauname centus. Nei mes mašinomis prabangiomis važinėjame, nei į keliones galime išvykti, nei vaikams kokį gardesnį kąsnelį nupirkti“, – apmaudą liejo ūkininkai ir atskleidė ne kartą turėję minčių parduoti ūkį ir eiti „valdiško“ darbo dirbti, bet vis susilaikydavę.

Per pusantros valandos išdalino toną pieno

Sutuoktiniai stebėjosi, kad iš Rietavo savivaldybės vos trys ūkininkai sutiko prisidėti prie protesto akcijos. Jie patys sakė tądien susikooperavę su ūkininke Janina Bendikaite ir atvežę 500 litrų pieno, tačiau jo neliko greičiau nei per valandą. Popiet Jurkai į Rietavo centrinę aikštę atvežė dar pusę tonos pieno, bet netrukus išdalino ir jį.

„Negalime tylėti, turime būti vieningi, nes jeigu atiduosime tyliai už tuos kelis centus, nieks neatkreips dėmesio“, – kalbėjo jie. Ir pasidžiaugė žmonių aktyvumu. Tiesa, toks ūkininkų sumanymas patiko ne visiems. „Vakar skelbimus kabinome ir čia, aikštėj, nešėme ir į „Maximą“ bei į IKI – jų skelbimų lentose pakabinome, tik po valandos tie mūsų skelbimai jau buvo nuplėšti. Atrodo, nieko neįžeidėme, bet vis tiek...“ – stebėjosi L. Jurkienė.

Rezervavo visai savaitei į priekį

Plungės rajono Žlibinų kaime ūkininkaujantis Mindaugas Narkus irgi nutarė prisidėti prie ūkininkų protesto akcijos ir paskelbė taip pat dovanojantis pieną.

„Visą savaitę skelbiame akciją PASIGAMINK PATS. Mes atiduodame pieną, o jūs gaminatės sūrius, varškę, sviestą ir t.t., skanaujate, vaišinate anūkus, draugus ir kaimynus“, – feisbuko paskyroje antradienį paskelbė jis. Ir kitą dieną „Žemaičiui“ sakė sulaukęs itin didelio susidomėjimo.

„Jau esu sudaręs sąrašą visai savaitei, kas atvažiuos pasiimti pieno. Tiesa, mes nedaug karvių teturime, be to, pusė jų dabar užtrūkusios, bet vis tiek skaudu, kad per kelias dienas pieno supirkimo kaina nukrito nuo 32-jų centų už litrą iki 24-ių. Kažkoks loginis paaiškinimas turi būti, kodėl taip įvyko, nes tokia kaina paskutinį kartą buvo gal 2020-aisiais. Bet tada dyzelis pigus buvo, elektra, o kaip dabar išgyventi, kai tiek temoka?“ – retoriškai klausė jis.

Žlibiniškis sakė netikintis, kad pieno supirkimo kainas reikėjo mažinti dėl Ukrainoje vykstančio karo. Esą jam prasidėjus pieno kainos ilgą laiką išliko stabilios. Dar praėjusių metų lapkritį už pieno litrą jis pats sakė gavęs po 40 centų, ir tik prasidėjus šiems metams supirkimo kainos ėmė kristi.

Tikisi trišalio dialogo

„Žemaičio“ šia tema kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys sakė palaikantis ūkininkus, nusprendusius dovanoti pieną, tačiau pati Lietuvos ūkininkų sąjunga ruošiasi eiti kiek kitu keliu – kaip tik šiomis dienomis baigia rengti rezoliuciją, kuria pirmiausia reikalaus protingos pieno supirkimo kainos.

„Prašysime Žemės ūkio ministerijos, kitų atsakingų valdžios institucijų įsikišimo, kad suvaldytų situaciją. Ir ne tik dėl pieno supirkimo kainų. Daugelis ūkininkų dalyvauja projektinėje veikloje, turi įsipareigojimų bankams, o paskolų palūkanos pastaruoju metu pasiekė dar neregėtas aukštumas. Matome, kad atidavę dalį pajamų bankams, sumokėję už elektrą ir vandenį, pašarus, jau liekame be apyvartinių lėšų. Tai nėra normali situacija“, – kalbėjo M. Kaktys.

Pasak jo, Ūkininkų sąjunga ketina inicijuoti trišalį – pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų – susitikimą, kurio metu būtų ieškoma visoms pusėms priimtinų sprendimų.

„Kol kas imsimės tokių priemonių. Palaikome ir tuos ūkininkus, kurie imasi kitokių iniciatyvų, dalina pieną už dyką, tačiau mes kol kas tokių drastiškų akcijų neplanuojame“, – sakė M. Kaktys.

Tokio didelio kainos kritimo dar nėra buvę

Plungės rajono Gintališkės kaime ūkininkaujantys Kakčiai ir patys laiko 270 galvijų, iš jų – 130 melžiamų karvių, tad pokyčius pajutę, kaip sakoma, ir savo kailiu. Esą anksčiau perdirbėjai už pieno litrą mokėdavo po 30–40 centų, o dabar kai kur kainos kritusios iki 27-ių centų ar net žemiau.

Tiesa, pats M. Kaktys sakė priklausantis kooperatyvui „Pienas LT“, čia kol kas kainų kritimas nėra toks žymus – jo nariai tikisi už litrą pieno gausiantys po 30–31 centą, jei tam pritars kooperatyvo valdyba.

Pasak M. Kakčio, pieno supirkimo kainos visada „banguodavo“ – tai krisdavo, tai vėl augdavo, tačiau tokio staigaus ir drastiško kritimo esą dar nėra buvę.

„Pikčiausia dėl to, kad prekybos centruose pieno ir jo produktų kainos išlieka tokios pačios. Prekybininkai tik dabar, kilus triukšmui, kai kur ėmė taikyti akcijas, nors kainos išlieka gana aukštos. O ūkininkams už tą patį pieną siūlomi grašiai. To negali būti. Norime ištransliuoti žinią, kad dėl didelių kainų parduotuvėse kalti ne mes, ūkininkai, o perdirbėjų ir prekybininkų godumas“, – kalbėjo M. Kaktys.

Jurgita NAGLIENĖ

Žemaitis