I. Hofmanas: susitelkus balsas ir svaresnis, ir labiau girdimas

„Su LŽŪT ir jos veikla susipažinau 2019 m., kai po žemdirbių protesto akcijos tuometis LŪS pirmininkas Jonas Talmantas pirmą kartą mane pakvietė į LŽŪT posėdį. Galėčiau išskirti vieną iš didžiųjų tarybos darbų – 2019-ųjų akciją, kai LŽŪT pirmininkavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas. Prisiminę akcijos pasiekimus šiandien galime pasidžiaugti, kad mokestis už dirbamos žemės hektarą nepadidėjo 35 eurais. Toks buvo valdžios užmojis ir jeigu visas numatytas ir siūlomas mokesčių paketas būtų priimtas, dabar kiekvienas ūkininkas pagal dirbamos žemės plotą nesunkiai galėtų suskaičiuoti, kiek tūkstančių eurų jau būtų praradęs. Tai būtų buvusi didžiulė našta – ne papildomi 3–5 Eur prie visų tų mokesčių, kuriuos ir taip mokame.

Iš didesnių darbų dar išskirčiau protesto akcijas Briuselyje, berods 2020 m. Ten susitikome ir su prezidentu, nors iki tol Vilniuje, prezidentūroje, to nepavykdavo padaryti. Nevardysiu daugybės LŽŪT sukurtų raštų – kreipimųsi, prašymų, reikalavimų, visų jų ir nežinau. Vieną iš tokių galėčiau pažymėti – LŽŪT išreikštą nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir tris vizitus pas premjerę ta pačia tema. Kaune buvo renginys, kai mes „skalbėme“ ministrą. Nemažas įdirbis teikiant siūlymus tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP), bet tai ne vienos LŽŪT, o LŪS, LGAA ir kitų asociacijų nuopelnas. Bet pastangų nepakako, kad SP, kaip kuoka, netrinktelėtų mums per galvą.

Gaila, kad LŽŪT ekspirmininkė buvo įsivėlusi į projektą ir užsiėmė SP viešinimu, bet apie penkis mėnesius nerengė LŽŪT posėdžių. Dėl to LŽŪT prarado oponavimo funkciją, nes, tikriausiai, niekada nebus taip, kad valdžia ir ministerija bus mums palanki. Dažniausiai vis tiek dėl ko nors turėsime tartis, derėtis, kartais gal ir net labai aštriai, kaip dažniausiai pasitaiko pastaruoju metu. Visa tai buvo prarasta, todėl aš norėčiau matyti LŽŪT kaip organizaciją, kuri spręstų strateginius žemės ūkio klausimus, pagrindinius, apimančius visą žemės ūkį. O atskirus klausimus dėl vieno ar kito sektoriaus problemų gali sėkmingai spręsti ir jų asociacijos. LŽŪT turėtų suformuluoti ir išsakyti savo nuomonę daugeliui aktualiais klausimais, pvz., dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklių.

Pieno krizė lyg ir aktuali tik pieno gamintojams, bet iš tikrųjų tai – problema, opi visiems Lietuvos gyvulininkams, nesvarbu, ar tai ūkininkas, ar žemės ūkio bendrovė, ar net kooperatyvas. Todėl čia aš ir matyčiau LŽŪT vaidmenį, nes tai yra visos šalies ūkininkų skaudulys. Mūsų žemės ūkis negali būti vienalytis, jis yra įvairialytis, todėl su tuo susiduria ir LŪS, ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos nariai, kooperatyvai, tad problema yra plati ir ją turi spręsti LŽŪT.

Labai svarbu, kad LŽŪT nekonkuruoja nė su viena žemdirbių organizacija, priešingai – telkia ir padeda joms sunkiais strateginiais klausimais, nes kurios nors vienos organizacijos balsas, nors ir girdimas, bet nebūna toks stiprus. O kai LŽŪT sutelkia visus, balsas yra svaresnis ir atneša daugiau naudos.

Tik gerai galiu kalbėti ir apie laikraštį „Ūkininko patarėjas“. Lietuvoje – tai vienas iš nedaugelio leidinių, nors ir rašančių tik žemės ūkio temomis, bet jį gali skaityti tiek žemdirbiai, tiek politikai ir miesto žmonės. Be to, – tai leidinys, kuris leidžiamas tris kartus per savaitę. Todėl atspindimos visos „šviežios“ dienos aktualijos, publikuojamos pačios naujausios žinios. Kai išleidžiami trys laikraščio numeriai per savaitę, suspėjama su visomis naujienomis. Mes, žemdirbiai, turime palaikyti šį leidinį – prenumeruoti, skaityti, propaguoti, nes tokios spaudos Lietuvoje tikrai neturime daug. „Ūkininko patarėjas“ perteikia žemdirbių poziciją ir dažnai oponuoja valdžiai, iškeldamas ir ryškiai atskleisdamas problemas, kaip ir turėtų būti žiniasklaidoje, nors viešina ir ministerijos projektus bei pranešimus. Šis leidinys labai naudingas ir politikams, kurie domisi situacija žemės ūkyje, tad pravartu jį paskaityti ir ministerijų tarnautojams.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.