Į Triukšmo valdymo įstatymo spąstus gali papulti bet kuris žemdirbys

Žemdirbio veikla tampa vis sudėtingesnė. Pakanka nepatenkinto kaimyno skundo, kad prasidėtų tikras pragaras. Šalčininkų rajone sukurtas precedentas atskleidė, kad bet kuris ūkininkas gali būti nubaustas dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo. „Tapau įstatymų auka“, – sako ramybę praradęs Robertas Matulevičius.

Eišiškių ūkininkas

Eišiškių apylinkėse Matulevičių giminė gyvena nuo seno. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teises į turėtą žemę atgavo ir čia ūkininkavo šviesios atminties Alfredas Matulevičius, o 2007 metais ūkį iš tėvo perėmė ir ekologinės gamybos keliu pakreipė jo sūnus Robertas. Beje, dar neseniai tai buvo Aklės kaimas, jis tik 2010 m. prijungtas prie miesto. Dabar tai kraštinė miesto gatvė. Pamatyti važiuojantį traktorių – jokia naujiena. Eišiškėse, kurios yra antras didžiausias miestas Šalčininkų rajone, iš viso apie trys dešimtys ūkininkų.

Trisdešimtmetis R. Matulevičius yra rūpestingas šeimos žmogus, aktyvus Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos ir bendruomenės narys. Namuose garbingoje vietoje laikomos padėkos už paramą vietos mokyklai, dalyvavimą rajono artojų varžybose, gražiai tvarkomą sodybos aplinką, ugniagesio savanorio veiklą...

Atrodo, kad tai gyvenimo pilnatvė. Net ir gamta Eišiškių ūkininkui palanki. Ekologiniame šimto hektarų augalininkystės ūkyje pavasario sėja jau baigta, puikiai sudygusios avižos. Tačiau iš tiesų nuo praėjusio pavasario vyras gyvena augančios įtampos zonoje. Žemdirbys jaučiasi sutrikęs ir nebežino, kur dar galėtų kreiptis pagalbos, nes išmėgintos jau visos priemonės. Jis pretenduoja tapti pirmuoju, persekiojamu dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo.

Tikrintojų – kaip iš gausybės rago

Likimas lėmė, kad artimiausiems kaimynams ūkininko veikla nepatinka. Namų valdos dar sovietiniais laikais suplanuotos arti viena kitos. Anais laikais gretimų sklypų šeimininkai vieni kitiems nekliūdavo. Vyresniajai kartai pasitraukus, prasidėjo priekaištai, o nuo praėjusio pavasario – skundai į įvairias instancijas ir tikrintojų lietus. Pirmasis buvo skundas savivaldybės administracijos direktoriui dėl ūkininko veiklos: esą ant sklypo ribos stovi ankštinių ir grūdinių kultūrų valymo įrenginys (išties maždaug už kilometro, kitame kaime), laikomos trąšos (vėlgi pramanas, nes ūkis ekologinis), sunkiasvorė žemės ūkio technika kelia triukšmą; nežinia, ar ūkininkas turi leidimą laikyti degalus.

Atvažiavę vietos aplinkosaugininkai nerado, prie ko prikibti – jokių išsiliejusių tepalų ar kitų skysčių. Įsitikino, kad vietoje žemės ūkio technika netaisoma. Traktoriai nauji, su techninės apžiūros dokumentais. Degalai laikomi tvarkingai, uždarame pagalbiniame pasate, ant betoninių pamatų. Pakartotinai tikrino pareigūnai iš Aplinkos apsaugos departamento. Vėl jokių teisės aktų pažeidimų nerasta.

Tada ūkininkas sulaukė tikrintojų iš Nacionalinės žemės tarnybos: ar pagal paskirtį naudojamas namų valdos paskirties sklypas? Jokių pažeidimų nenustatyta. Pripažino, kad žemės ūkio technika čia stovėti gali.

Tikrinimų rezultatus pareiškėjas apskundė Administracinių ginčų komisijai. Vėl nesėkmingai. Skundą tyrė dar ir Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie savo ruožtu paskui buvo apskųsti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Taigi aiškintis dėl savo veiklos teko ne vien ūkininkui.

„Kad ir kur rašytų, visi kruopščiai tiria. Kiek laiko gaišta veltui“, – neviltis ima skundų ir tikrintojų spaudžiamą ūkininką.

Apkaltino viešosios rimties trikdymu

Ankstesnių kaltinimų sąrašas nesuveikė, bet atkaklus kaimynas nutarė veikti kitaip – dėl žemės ūkio technikos keliamo triukšmo, viešosios rimties trikdymo kreiptis į teisėsaugą. Šalčininkų rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad balandžio 20 d. naktį, apie pusę vienuoliktos šeimą pažadino iš laukų grįžtanti ūkininko žemės ūkio technika, ir tai esą jau tęsiasi daugelį metų. Tyrėjas apklausė gatvės kaimynus ir, kadangi niekas daugiau triukšmo negirdėjo, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Tolesnis istorijos vyksmas persikėlė į teismą. Žemesniosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laiko apribojimų eksploatuoti žemės ūkio techniką, o jos savininkas neturi galimybių sumažinti techniškai tvarkingos technikos skleidžiamą garsą.“ Kita vertus, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 488 str. 1 d.) numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą: šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą ar grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmens ramybę, poilsį ir darbą. Šiuo atveju pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

Tačiau teismas tąkart netenkino skundo motyvuodamas, kad, išskyrus pareiškėjo parodymus, nėra objektyvių duomenų nusižengimui įrodyti ir kyla pagrįstų abejonių, ar viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Žemesnės instancijos teismo nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Sostinėje į administracinio nusižengimo bylą pažiūrėta kitaip.

Laiko ribojimai – galioja

Aukštesnės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad „nebuvo ištirti visi įrodymai, galintys padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes“. Norint tinkamai įvertinti ūkininko veiksmus, esą būtina išsiaiškinti, kokiu atstumu nuo sklypo ribos statoma žemės ūkio technika, kodėl ji statoma prie pareiškėjo sklypo ir kodėl apskritai žemės ūkio technika laikoma „gyvenamųjų namų teritorijoje, o ne šioms priemonėms laikyti skirtose specialiose vietose“. Be to, reikia įvertinti sunkiasvorės žemės ūkio technikos skleidžiamą garsą.

Pasak teismo išvados, nors įstatymai nenumato laiko ribojimų žemės ūkio technikai eksploatuoti, šiuo atveju jos skleidžiamas garsas patenka į ANK 488 str. numatytų kitų triukšmą keliančių veiksmų sąvoką, o privatus namų valdos kiemas, kuriame toks triukšmas keliamas (trikdantis viešąją rimtį), prilyginamas kitai viešajai vietai, kai laiko ribojimai yra taikomi. Taigi administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta žemutinės instancijos teismui tirti iš naujo.

Liepos mėnesį, per javapjūtę, policija gavo panašaus turinio skundą, šįkart dėl naktį kombaino keliamo triukšmo, ir įsisuko dar vienas analogiškos istorijos ratas.

Atsižvelgė į neteisėtą vaizdo įrašą

Pareiškėjas teismui kaip įrodymą, kad jo ramybė yra trikdoma naktį, pateikė vaizdo įrašą. Kaimyno sklypą nuolat stebi dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurias eišiškietis pats ir sumontavo. Savo kieme niekas nedraudžia įsirengti aplinkos stebėjimo sistemos, ji gali būti bet kokios kokybės, nesertifikuota. Pasak ekspertų, taip padarytų įrašų fiksuojamo laiko autentiškumas priklauso nuo programavimo ir neturėtų būti rimtai vertinamas. Svarbiausia – galima stebėti savo aplinką, tačiau jokiu būdu ne kaimyno sklypą. Tai draudžiama pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Vaizdo įrašus kaip nusižengimo įrodymą teismui gali pateikti tik policija, įsitikinusi įrašų autentiškumu.  Šiuo atveju Temidės tarnai buvo linkę tikėti pranešėjo žodžiu ir abejotinais, neteisėtais įrašais.

Kaip teigiama Vilniaus apygardos teismo nutarime, „minėtas vaizdo įrašas padarytas be garso, tačiau kiekvienas normalaus išsivystymo asmuo suvokia, kad sunkiasvorė žemės ūkio technika neabejotinai skleidžia atitinkamą didesnį ar mažesnį garsą, kurio maksimalus lygis nustatomas to įrenginio techninėje dokumentacijoje.“

Ūkininkas R. Matulevičius guldo galvą ir prisiekinėja, kad ginčijamu atveju, kai grįžo iš laukų traktoriumi (jis tvarkingas, 2017 m. gamybos), buvo vakaras, o ne naktis (pagal teisės aktus, naktis prasideda 22 val.), nors anksti užbaigti darbus per patį darbymetį – pavasario sėją, javapjūtę – išties nelengva, juolab kai vėlai temsta. Žinodamas kaimyno būdą, vyras vengia sudaryti aplinkybes, kurios galėtų tapti konflikto pretekstu. Traktoriaus variklis niekada tuščiai nepukši. Jis užgesinamas vos įvairavus į kiemą.

Įsuktas į nemalonumų ratą

Dabar R. Matulevičius laukia visuomenės sveikatos ekspertų – traktoriaus triukšmo lygis turi būti įvertintas laboratorijos. Nerimaudamas jis pradėjo svarstyti: gal yra koks nors būdas variklio triukšmui sumažinti? Žemės ūkio technikos pardavėjas labai nustebo, nes tokį klausimą išgirdo pirmą kartą.

Žemdirbys sutrikęs: ką daryti? Žemės ūkio technika ir padargai – brangi investicija. Ūkininkas yra pasinaudojęs europine parama, turi įsipareigojimų. Jis gūžčioja pečiais svarstydamas, kur dar, jei ne prie namų, laikyti darbo priemones; kokios, pasak teismo, turėtų būti „šioms priemonėms laikyti skirtos specialios vietos“. Laukuose jos nepaliksi, o ir laukai yra įvairiose vietose, iki tolimiausio net 26 km.

Kaimynas to ir siekia – kad technika nebūtų statoma prie jo sklypo ribos.

Tokių istorijų gali būti ir daugiau

Ūkininkai gyvena, žemės ūkio technika važinėja ne tik Eišiškėse, bet ir Varėnoje, kituose miestuose. Tai iki šiol tarsi nelabai kam kliūdavo. R. Matulevičius tvirtina, jog naktimis nedirba, jis žemės ūkio techniką tik parvairuoja į kiemą ir tuojau pat užgesina.

Ekspertai akcentuoja, jog svarbi triukšmo ekspozicija, per laiką gauta dozė. Atliekant įvairius ūkio darbus rankinėmis mašinomis (grandininiu pjūklu, diskiniu malkų pjovimo įrenginiu, savaeige vejapjove ir kt.) bei savaeige žemės ūkio technika, triukšmo ekspozicija visada didesnė už toleruotiną rizikos ribą – 80 dB(A): antai traktoriaus MTZ-82.1 triukšmo lygis siekia 87,5 dB(A), savaeigės vejapjovės – panašiai tiek pat.

Pagal Triukšmo valdymo įstatymą, nustatytų ribinių triukšmo dydžių privalu laikytis visiems triukšmo šaltinių valdytojams. Higienos norma „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numato, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, ribinis triukšmas dienos metu (pagal įstatymą tai 7–19 val.) yra 70 dBA, vakare (19–22 val.) 65 dBA, o naktį (22–7 val.) 60 dBA.

Pernai balandį Vyriausybė, vykdydama Triukšmo valdymo įstatymą, priėmė Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą (atitinkamus teisės aktus dėl Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie yra ūkio subjektai, planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo priėmė rajonų savivaldybių administracijos).

Didžiausias dėmesys skiriamas triukšmo prevencijai probleminėse teritorijose, tačiau išimčių žemės ūkio veiklai nėra. Atskira eilute numatytas įpareigojimas Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms: pagal kompetenciją Triukšmo prevencijos tarybai teikti informaciją „apie triukšmo prevencijos reikalavimus, nustatytus traktorių ir žemės ūkio technikos atitiktį ir techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir šių reikalavimų įgyvendinimą“.

Šis įpareigojimas buvo patvirtintas be diskusijų žemdirbių bendruomenėje. Eišiškių ūkininko pavyzdys rodo, kad dabar suformuota tokia teisinė aplinka, jog dėl triukšmo gali būti įspraustas į kampą bet kuris, nepaisant to, kad žemės ūkio technika yra nauja ir tvarkinga.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė