Daržininkavimas Marse? Mokslininkų atlikti bandymai sėkmingi

Tokiais tyrimais pastaruoju metu užsiima Vageningeno universiteto ir tyrimų centro Nyderlanduose mokslininkų grupė. Kiek anksčiau buvo išmėginti keli bioregeneraciniai metodai, dauguma jų buvo susiję su dirbtinėmis auginimo terpėmis, tokiomis kaip hidroponika ir akvaponika. Bet pastebėta, kad dirvožemio sistema turi praktinių ir ekonominių pranašumų. Pavyzdžiui, nevalgomos pasėlių dalys ir maisto atliekos, taip pat žmonių atliekos gali būti kompostuojamos ir dedamos į dirvą, taip ją aprūpinant maistinėmis medžiagomis kitam derliui, rašoma tyrimą pristačiusiame žurnale „Plos One“.

Tad tyrėjai susitelkė į daržovių augimą grunte. Vazonuose mišriai buvo auginami vyšniniai pomidorai, žirniai ir morkos. Palyginimui mokslininkai šių daržovių į vazonus pasodino ir atskirai. NASA mokslininkų sukurtas gruntas (regolitas) beveik tobulai fiziškai ir cheminiu būdu atitinka tikrą Marso dirvožemį. Mokslininkai jį praturtino naudingomis bakterijomis ir maistinėmis medžiagomis, šiltnamio viduje kontroliavo dujas, temperatūrą ir drėgmę, kad atitiktų tolimos planetos šiltnamio sąlygas.

Pasirinktas daržovių auginimo būdas, kai tame pačiame lauke vienu metu auginamos dvi ar daugiau pasėlių rūšys, palyginti su monokultūriniu auginimu, turi nemažai pranašumų. Pavyzdžiui, padidina augalų biomasę ir vienos ar kelių rūšių derlių, pagerina derliaus maistinę vertę ir optimizuoja sistemos išteklių naudojimą.

Ir iš tiesų, šiuo būdu net Maro dirvožemį imituojančioje žemėje auginti pomidorai davė maždaug dvigubai didesnį derlių nei pomidorai, auginami vieni tame pačiame regolite. Jie anksčiau žydėjo ir subrendo, augalų stiebai buvo storesni. Žirnių derlius statistiškai reikšmingai nepasikeitė, o morkų – sumažėjo, pasakojo kosminį derlių nuėmę mokslininkai.

Tyrėjai teigė, kad pomidorams galėjo būti naudingi žirniai, nes pastarieji iš oro gautą azotą, padedant dirvoje esančioms bakterijoms, paverčia maistine medžiaga.

„Labai svarbu, kaip pasirenkate derinamų augalų rūšis, nes pomidoras iš žirnių gavo naudos, o morkos tikrai ne. Greičiausiai taip nutiko dėl šviesos trūkumo. Aukšti pomidorai ir žirniai nukonkuravo morkas, užstodami joms šviesą“, – sakė tyrimo bendraautorius ir bendrovės „B.A.S.E.“ generalinis direktorius, augalų ekologas Wiegeris Wamelinkas.

Nustatant augalų produktyvumą buvo matuojama antžeminė biomasė (g), derlius (g), derliaus indeksas (proc.) ir azoto/fosforo/kalio kiekis derliuje (g/kg). Bendras tarpkultūrinės pasėlių sistemos našumas buvo apskaičiuotas kaip bendras santykinis derlius (RYT). Dar vienas svarbus eksperimento objektas – Rhizobia bakterijų atsiradimas žirnių šaknyse.

Tyrėjai mano, kad būtent mažesnis Rhizobia bakterijų susidarymas imitaciniame dirvožemyje ir turėjo lemiamos įtakos mažam morkų ir nepadidėjusiam žirnių derliui. Taip greičiausiai nutiko dėl to, kad Marso regolite nebuvo Rhizobia mazgelių, o tai neigiamai paveikė azoto fiksaciją, neleido drauge augantiems skirtingiems augalams pasinaudoti vienas kito teikiama nauda, rašoma žurnale „National Library of Medicine“. Aukštas dirvožemio pH, padidėjęs kompaktiškumas ir maistinių medžiagų trūkumas tikriausiai apribojo Rhizobia mazgelių susidarymą.

Tačiau mokslininkai jau žvelgia į priekį. „Tai, kad sąlygos tikrai gerai veikė vieną iš trijų augalų rūšių, buvo didelis atradimas, kuriuo galime remtis tolesniuose tyrimuose. Dabar belieka pakoreguoti eksperimento sąlygas, kol rasime optimaliausią sistemą. Gali būti skirtingos rūšys, daugiau rūšių, skirtingas rūšių santykis“, – jau apie kitus žingsnius užsiminė astrobiologė Rebeca Gonçalve.

Paklausti, ar ragavo kosminio derliaus, mokslininkai tvirtino, kad nebuvo galimybės, nes turėjo atlikti tam tikrus tyrimus, tačiau yra ragavę anksčiau augintų daržovių ir, jų nuomone, marsietiški pomidorai buvo saldesni nei žemiškieji.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.