Pradėjome mokslo metus su mokytojų streiku ir pedagogų žygiais iš tolimiausių šalies kampelių į sostinę. Nepasiekus norimo susitarimo su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) visi šiek tiek apsiraminę bandėme ugdyti bei ugdytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Tačiau neilgai trukus paskendome tarpinių patikrinimų, įtraukiojo ugdymo ir mokyklų tinklo optimizavimo regionuose reformų bei, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, pakoreguotų valstybinių brandos egzaminų rezultatų liūne. Kas nutiko?
Kaip žinome, prieš savaitę Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informavo, jog dėl abiturientų patikrinimų rezultatus skaitmenizuojančios įmonės klaidos skaičiuojant egzaminų įvertinimus pasikeitė dvyliktokų darbų galutiniai rezultatai. Dėl to ne tik šiek tiek pagerėjo ar pablogėjo įvertinimai tūkstančiams abiturientų. Net penkiems abiturientams dėl neišlaikytais pripažintų egzaminų teko pergalvoti tolimesnį gyvenimo planą, kuris, tikėtina, buvo apmąstytas keliems ateinantiems metams. Dviem jaunuoliams užsivėrė durys į bet kurią aukštojo mokslo įstaigą, o kitiems dėl sumažėjusio balo vietoj universiteto teks rinktis studijų programas kolegijose.
Situaciją vadina apgailėtina ne tik Lietuvos moksleivių sąjunga, bet ir mokytojai bei plačioji švietimo bendruomenė. Tuo tarpu ŠMSM ir NŠA įstengia tik atsiprašyti visų abiturientų, eilinį kartą prisiimdamos jau menkaverte tapusią atsakomybę ir svarstyti apie menamą padarinių ištaisymo galimybę, teismuose sprendžiant ginčą su įmone, atsakinga už įveltą klaidą sistemoje.
Liūdniausia, jog egzaminų sesijos finišo tiesiojoje ir vėl nukenčia mokinys – pati žemiausia, bet ir pati svarbiausia švietimo sistemos dalis. Žinoma, galima postringauti, jog pats abiturientas yra atsakingas už savo nuolatinio mokymosi procesą, jo kokybę ir tinkamą pasiruošimą egzaminams, todėl ir prisiimti atsakomybę už egzaminą (kuris buvo išlaikytas, o paskui lyg iš giedro dangaus paaiškėjo – kad neišlaikytas).
Mokiniai jau po egzaminų sesijos apmąsto aukštojo mokslo įstaigų pasirinkimus, o sulaukę egzaminų rezultatų skaičiuojasi potencialius savo stojamuosius balus, tuo labiau svarsto: pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą studijoms ar teks už būsimas studijas mokėti iš savo kišenės? Nelygu pasirenkama studijų programa, gali būti lemtingas kiekvienas balas.
Tūkstančiams mokinių tokios kaip ši ir panašios ribinės situacijos dėl jų realių galimybių įstoti į norimą studijų vietą, likus vos kelioms dienoms iki paraiškų į aukštojo mokslo įstaigas teikimo termino pabaigos, sukėlė šoką ir netgi pyktį. Ką jau bekalbėti apie tuos penkis abiturientus, kuriems tarsi žemė išslydo iš po kojų.
Susidūrusius su tokiu akibrokštu tiek pačius abiturientus, tiek jų artimuosius raginu nenumoti ranka ir nepabijoti. ŠMSM ir NŠA, žinoma, nerekomenduos kreiptis į administracinių ginčų komisiją ar teisininkus, tačiau tai padaryti dėl patirtos visokeriopos žalos jūs tikrai galite ir netgi privalote.
Juk klaidų tikimybė iš NŠA veiklos pusės jau seniai turėjo būti minimali. Deja, to iki šiol nėra ir vargu, ar greitu metu bus, kai nesistengiama prisiimti atsakomybės už savo klaidas. Viliamasi, jog visuomenės dėmesio centre nuolat atsidurianti švietimo sistema dar sykį sugebės atlaikyti naują smūgį į paširdžius ir po jo lyg niekur nieko atsitiesti.
--
Ignas Janeliūnas yra Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos studentas, Lietuvos moksleivių sąjungos Valdybos narys