„Ignitis grupė” perima visą jūrinio vėjo parko projektą „Curonian Nord”

„Ignitis grupės“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su pasauline vėjo parkų vystytoja „OW Offshore” („Ocean Winds”) dėl projektą vystančios įmonės „Offshore wind farm 1” 49 proc. akcijų už nominalią 0,5 tūkst. eurų kainą įsigijimo, penktadienį pranešė grupė.

Prašymą dėl akcininkų struktūros pakeitimo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino spalio 10 dieną.

Pasak pranešimo, „Ignitis renewables“ taip pat perims su projektu susijusius darbus, mokslinių tyrimų duomenis ir intelektinę nuosavybę, kompensuodama „Ocean Winds“ 893 tūkst. eurų tiesiogiai patirtas išlaidas.

„Ocean Winds“ koncentruoja savo veiklą kitose rinkose ir pasitrauks iš „Curonian Nord“ projekto.

„Šis pokytis tolesniam „Curonian Nord” projekto įgyvendinimui įtakos neturės. „Ignitis renewables” projekto darbus tęsia savarankiškai ir turi visus tam būtinus vadybinius bei finansinius pajėgumus atlikti paruošiamuosius darbus ir būtinas investicijas, siekiant gauti statybos leidimą 2027 metais“, – pranešime sakė „Ignitis renewables“ vadovas Frankas Oomenas.

Pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“ neseniai paskelbė, kad „Ignitis grupė“ kartu su partnere „Ocean Winds“ vystomo pirmojo vėjo parko Lietuvos teritorijoje Baltijos jūroje projekto „Curonian Nord“ įgyvendinimui numatytu laiku gali kilti iššūkių.

Anot tarptautinių ekspertų, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje. Be to, pagal projekto įgyvendinimo grafiką „Ignitis renewables“ galutinį investicinį sprendimą (angl. FID) ketina priimti dar prieš parengdama galutines geotechnines atskaitas, todėl ekspertai siūlo pailginti laiką tarp šių tyrimų ataskaitų parengimo ir FID.

Pasak analitikų, projekto įgyvendinimas galėtų strigti, jei brangtų komponentai, kiltų sunkumų užsitikrinti finansavimą, sudarant elektros pardavimo sutartis.

Šių metų pradžioje „Ignitis grupė“ pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.

Liepos pradžioje „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sakė, kad pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje realu turėti 2031–2033 metais.

„Ignitis grupė“ buvo pateikusi paraišką ir šią savaitę neįvykusiam daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.