Igno Vėgėlės politinė korta

Buvusio Lietuvos advokatūros (LA) vadovo, teisės mokslų daktaro, profesoriaus Igno Vėgėlės vardas vis dažniau skamba tarp galimų kandidatų Prezidento rinkimuose, vyksiančiuose 2024 m. gegužę. Apklausos rodo, kad pagal populiarumą I. Vėgėlė kartu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte dalijasi antrąją–trečiąją vietą. „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad I. Vėgėlę palaiko 8,9 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų, I. Šimonytę – 7,9 proc., o įprasta paklaida yra 3,1 proc. Abejonių nekelia du dalykai. Pirma, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, už kurį, anot apklausos, Prezidento rinkimuose balsuotų 16,8 proc. rinkėjų, yra aiškus favoritas. Antra, I. Vėgėlės fenomenas ir jo politinė perspektyva nusipelno atidesnio dėmesio.

Padidino visuomenės pasitikėjimą Lietuvos advokatūra

Lietuvoje vis dar tebesama žmonių, laikančių advokatus amoraliais veikėjais, kurie už pinigus yra pasirengę išsukti nusikaltėlius, tačiau prof. I. Vėgėlės vadovavimas buvo viena priežasčių, lėmusių ne vienerius metus augusį LA prestižą ir visuomenės pasitikėjimą. Tą aiškiai liudija šių metų balandį rinkos ir visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa apie visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema.

UAB „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas tvirtino, kad 2022 m. tyrime stebėtas didžiausias pasitikėjimo LA šuolis nuo pat 2017 m., nors pasitikėjimas augo kasmet. Šių metų tyrimas parodė, kad nepasitikinčiųjų LA gretos sumenko iki 8 proc., o pasitikėjimas šia institucija išaugo net iki 66 proc. Nėra abejonių, kad tokį rezultatą lėmė ne kas kita, o vieša ir, tenka pripažinti, drąsi kritika tokioms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms kaip galimybių pasas. Metaforiškai kalbant galima teigti, kad tapęs visuomenės prokuroru I. Vėgėlė padidino LA prestižą. Ši įstaiga žmonių akyse iš nusikaltėlių gynėjos tapo žmogaus teisių gynėja. Natūralu, kad toks pasitikėjimas persikėlė ir į prezidentines apklausas bei paskatino I. Vėgėlę svarstyti apie politinę karjerą.

Politinės pažiūros ir praeitis

Vadovaudamas LA I. Vėgėlė nereiškė savo politinių pažiūrų, todėl daugeliui jis pirmiausia asocijuojasi su teisinės valstybės kūrimu, žmogaus teisių gynimu ir apeliavimu į teisingumo poreikį visuomenėje. Tai geri ir logiški dalykai, tačiau norėtųsi žinoti ir konkretesnių dalykų apie I. Vėgėles politinės pažiūras. Nors nėra garantijų, kad laikui bėgant jos nepasikeitė, egzistuoja nemaža tikimybė, kad I. Vėgėlė yra krikščionis demokratas. Tą leidžia teigti senos politinės istorijos. Prieš 18 metų I. Vėgėlė buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) lyderių. LKDP sąraše I. Vėgėlė trečiu numeriu kandidatavo 2004 m. birželio 13 d. rinkimuose į Europos Parlamentą. Be to, tais pačiais metais spalį vykusiuose Seimo rinkimuose Antakalnio vienmandatėje apygardoje varžėsi su Andriumi Kubiliumi. Tiesa, anuomet I. Vėgėlei rinkimuose nepasisekė, jis liko priešpaskutinis tarp visų vienmandatėje apygardoje besivaržiusių politikų. Akivaizdu, kad I. Vėgėlei savo politinės valandos teko ilgai laukti. Kita vertus, būdamas LA, kurią iš dalies galima laikyti ir tam tikra lobistine grupe, vadovu, jis visuomet buvo arti politikos.

Šansai Prezidento rinkimuose

Šalies vadovo rinkimuose neabejotinai išskirtinai svarbu būti nepartiniu ir pakankamai ryškia asmenybe. Kadangi krikdemiškąją I. Vėgėlės praeitį žmonės yra pamiršę, o po Tėvynės Sąjungos ir LKDP susijungimo, sukūrusio Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, jo partijos net nebėra, I. Vėgėlę galime drąsiai vadinti nepartiniu kandidatu. Didelė visuomenės parama, puikūs oratorystės įgūdžiai ir solidus išsilavinimas I. Vėgėlę leidžia laikyti stipria asmenybe. Tad jis turi šiuos du bruožus, kuriais taip pat pasižymėjo Dalia Grybauskaitė ir G. Nausėda. Be to, aukšta infliacija, didelės energetikos kainos ir labai reali gilios ekonominės krizės grėsmė jau dabar kelia visuomenėje tam tikrą teisingumo stokos pojūtį. Visiškai tikėtina, kad šios emocijos per 2023 m. dar labiau sustiprės ir sukurs geras prielaidas I. Vėgėlei sėkmingai kandidatuoti.

Kita vertus, Lietuvoje esama nemažai žmonių, kurie palaikė Vyriausybės vykdomą kovos su koronavirusu politiką. Todėl ir pats I. Vėgėlė turi tam tikras politinio palaikymo lubas. Be to, jeigu šalies Prezidentas G. Nausėda elgsis išmintingai, netrukus gali ateiti jo auksinė valanda. Tiksliau – ji prasideda jau dabar. Nėra geresnės progos G. Nausėdai būti išgirstam nei per didelę ekonominę krizę. Žmonės dar pamena, kad G. Nausėda buvo vienu garsiausių šalies ekonomistų, todėl šiandien ir 2023 m. jo siunčiamos žinutės gali būti puikiai girdimos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jeigu pasaulio ekonomika išties patirs vieną didžiausių krizių per visą istoriją, mūsų valstybės vadovo balsas gali būti labiau girdimas ir tarptautinėje erdvėje. Tai didintų tiek Lietuvos, tiek asmeninį Prezidento prestižą ir, žinoma, galimybes būti perrinktam. Tačiau nėra garantijų, kad G. Nausėda sėkmingai išnaudos susidariusią situaciją.

Alternatyvus politinis manevras

Be politinių ambicijų atsisakymo ir kandidatavimo Prezidento rinkimuose egzistuoja dalyvavimo Seimo rinkimuose scenarijus. Neretai besiblaškantis, bet iš esmės vienintelis santykinai krikdemiškas galios centras nacionalinėje politikoje šiandien yra G. Nausėda. Jeigu I. Vėgėlė bėgant metams nepakeitė savo politinių pažiūrų ir norėtų stiprinti krikdemiškas pozicijas Lietuvoje, jis galėtų kurti naują politinę jėgą arba prisijungti prie kurios nors iš opozicinių politinių jėgų. Lietuvos socialdemokratų partija veikiausiai atkristų, o pas Sauliaus Skvernelio demokratus I. Vėgėlė negalėtų tikėtis pirmojo numerio, nors toks kandidatas veikiausiai sustiprintų S. Skvernelio partiją. Tokiu atveju I. Vėgėlei būtų pravartu pasižiūrėti į mažesnes, tačiau politinių ambicijų tebeturinčias politines jėgas. Vienas galimų pavyzdžių – Nacionalinis susivienijimas, kuriame dabar svarbiausius vaidmenis atlieka du Vytautai: politologas Vytautas Sinica ir prof. Vytautas Radžvilas. I. Vėgėlė šiai politinei jėgai suteiktų tai, ko jai šiandien labiausiai trūksta – visuomenės tikėjimą, kad ji gali peržengti 5 proc. barjerą. Žinoma, išlieka du atviri klausimai. Pirma, ar pačiam I. Vėgėlei pavyktų kalbėtis su šia jėga dėl strateginio ir taktinio lygmens sprendimų? Antra, ar Nacionalinis susivienijimas sugebėtų išlikti pakankamai lankstus ir pirmąjį sąrašo numerį atiduoti I. Vėgėlei? Radus teigiamą atsakymą į šiuos klausimus, veikiausiai pamatytume tiek I. Vėgėlę, tiek Nacionalinį susivienijimą parlamente.

Nežinomi nežinomieji

Pagrindinis Prezidento ir Seimo rinkimų aspektas yra tai, kad jie vyks tik 2024 m. Per šį laiką gali nutikti labai daug dalykų. Savo planus paskelbę stiprūs kandidatai, pavyzdžiui, D. Grybauskaitė, gali pakeisti savo poziciją dalyvavimo Prezidento rinkimuose atžvilgiu. Todėl geriausia strategija, kurios gali imtis I. Vėgėlė, yra visuomenės aistrų kurstymas ir neatsakymas į klausimą, ar žengs į politiką. Kitą dieną po I. Vėgėlės apsisprendimo kandidatuoti vienuose ar kituose rinkimuose, jis nustos būti politine naujiena. O būtent tam tikras politinis šviežumas ir naujumas šiandien yra didžiausia buvusio LA vadovo korta.

Susijusios temos - skaitykite: Ignas Vėgėlė, Gitanas Nausėda, Lietuvos advokatūra, prezidento rinkimai