Pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Vasarinių javų būklė

Vieni vasarinių javų pasėliai turi po du lapelius, kiti – bamblėja (BBCH 12–30). Vasarojuje pasirodė pirmieji sparnuotieji ieviniai amarai, skraido lemai suaugėliai.

Įsivyravus šiltiems, be lietaus orams, galima tikėtis amarų antplūdžio. Ieviniai amarai labiau žalingi vasariniams javams nei žieminiams. Amarai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Per vasarą išsivysto nuo kelių iki keliolikos generacijų. Beje, patelės veda tik gyvavedes besparnes pateles, todėl jie išplinta staiga ir labai gausiai.

Įsivyravus vėsesniems, vėjuotiems, lietingiems orams, ypač liūtys šių vabzdžių kenkimo ir dauginimosi metu, juos tiesiog nuplauna ant žemės ir jie žūva.

Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. augalų ir ant augalo po 1–2 amarus, bambėjimo ir vamzdelėjimo tarpsniais – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo. Šiuo metu pasėliuose žalingumo riba neviršyta.

Vasarinių miežių pasėliuose jau rasta augalų, pažeistų tinkliškosios dryžligės. Randama 8–12 proc. pažeistų augalų, intensyvumas – nėra didelis (0,03–0,11 proc.), tačiau ši liga yra viena iš žalingiausių miežiams. Tinkliškąją dryžligę sukeliantis grybas P. teres yra dviejų formų: tinklo tipo (P. teres f. teres) ir dėmių tipo (P. teres f. maculata). Tinklo tipo visi žinome ir pažystame: pažeidimo vietoje susidaro tinklelis iš išilginių ir skersinių brūkšneliių.

Dėmių tipo tinkliškoji dryžligė savo požymiais visiškai skiriasi nuo tinklo tipo. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės požymiai labai panašūs į rudadėmės dryžligės ir ramularijos požymius.

Miežiai nuo ligų dažniausiai purškiami vieną kartą. Tačiau jei ligos išplinta ankstyvaisiais augalo vystymosi tarpsniais, ypač bamblėjimo pradžioje (BBCH 31–32), kartais tenka purkšti du kartus. Tuo tarpu, jei ligų, pavyzdžiui, tinkliškosios dryžligės, plitimas pastebimas tik bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39), gali užtekti vienkartinio purškimo. Tokiu atveju svarbu rinktis fungicidus, pasižyminčius ilgu veikimu, ir naudoti visą rekomenduojamą jų normą, kad apsauga būtų efektyvi.

Tinkliškosios dryžligės prevencinės priemonės:

• Rinktis veisles, mažiau jautrias tinkliškajai dryžligei.
• Vengti miežių atsėliavimo, ypač nesėti į plotus, kur anksčiau augo miežiai (miežių ražienas).
•  Naudoti beicuotą sėklą – tai padeda sumažinti ligos perdavimo per sėklą riziką.
• Neauginti vasarinių ir žieminių miežių gretimuose laukuose, kad būtų išvengta kryžminio užkrėtimo.
• Naikinti sudygusias grūdų pabiras, kurios gali būti ligos šaltinis.
• Vegetacijos metu purkšti fungicidais, siekiant apsaugoti pasėlius nuo tinkliškosios dryžligės plitimo.

Žieminiai kviečiai

Sudrėkinęs žemę lietus, papildomas patręšimas azotinėmis trąšomis, purškimas fungicidais apsaugant vėliavinį lapą bei mikroelementinėmis trąšomis su amino rūgštimis – pataisė bendrą pasėlių vaizdą.

Stebėjimų duomenimis žieminių kviečių vyraujantis vystymosi tarpsnis nuo BBCH 37 iki 41.  Priklausomai nuo to, kada paskutinį kartą buvo nupurkšta fungicidais. Antrąjį purškimą reikia atlikti arba anksčiau, arba vėliau pagal lapo pilną išsiskleidimą. O kad purkšti tikrai reikės, byloja vis daugiau atsirandančių tiek septoriozės, tiek dryžligės dėmių. Purškimas gydomaisiais fungicidais kviečiuose neišvengiamas, norint apsaugoti paskutinį lapą, kuris lemia didelę dalį būsimo kviečių derliaus.

Tokiu augalų augimo tarpsniu galima panaudoti etefono veikliosios medžiagos augimo reguliatorius, jei matote, kad pasėlis tankus ir turi potencialą.

IKMIS augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai rodo, kad žieminių kviečių lapų septoriozei plisti rizika padidėjo iki 74 proc., o rūdims sumažėjo iki 84 proc. Miltligei ir amarams plisti rizika nedidelė. 

Žieminiuose javuose skraido ir pradeda dėti kiaušinėlius balniniai gumbauodžiai

Žieminiuose javuose labai svarbu laiku pastebėti skraidančius ir pradedančius dėti kiaušinėlius balninius gumbauodžius. Jie sunkiai pastebimi, nes yra tik 3–4,5 mm ilgio. Todėl stebimuose pasėliuose padėjome geltonąsias vandens gaudykles, kad nebūtų taip sunku juos pamatyti. Balniniam gumbauodžiui būdingas raudonas kūnas ir ilgos kojos.

Viena patelė gali padėti nuo 60 iki 120 rausvos spalvos kiaušinėlių, išdėstytų išilgai lapo gyslų tiek viršutinėje, tiek apatinėje lapo pusėje. Esant sausiems orams, dalis kiaušinėlių žūsta, tačiau jei pakanka drėgmės ir temperatūra siekia 15–18 °C, lervos išsirita per 7–15 dienų. Išsiritusios lervos prasiskverbia į lapamakštę, kur saugiai minta augalo stiebu. Dėl to stiebas deformuojasi. Po vėliaviniu lapu ant stiebo atsiranda būdingi balnelio formos iškilimai. Jį praskyrus, galima pamatyti raudonas lervas.

Rekomenduojami apsaugos veiksmai:

• Šiuo metu verta apžiūrėti laukuose pastatytas gaudykles (jei tokių turite) arba patikrinti kviečių lapus – ypač išilgai lapo gyslų – ar nėra rausvų, smulkių kiaušinėlių juostelių. Jei aptinkama šių kenkėjų, būtina nedelsti ir panaudoti insekticidus.
• Daugelis ūkininkų šiuo metu žieminius kviečius purškia fungicidais, augimo reguliatoriais, tad nustačius balninių gumbauodžių buvimą, kartu rekomenduojama naudoti ir insekticidus.
• Dažnai vienkartinio purškimo nepakanka – rekomenduojama purškimą insekticidu pakartoti po 10–14 dienų, siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą.

Dryžakuprė vėžliablakė (Eurygaster austriaca) – minta daugiametėmis javų žolėmis, taip pat kviečiais, rugiais, miežiais, avižomis, kukurūzais, sorgais. Lapai pagelsta ir nudžiūsta, todėl augalas vėluoja augti. Lervos ir vabalai maitinasi ant varpų, o tai pavojingiausia grūdams. Varpuose būna smulkūs grūdai, kurie tampa menkaverčiai, o miltai praranda kepimo kokybę. Ši rūšis nėra tokia pavojinga kaip E. integriceps, nes jos prabunda vėliau ir jos vaisingumas nėra didelis. Kontrolės priemonės: piktžolių naikinimas.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai jau persirito į antrąją žydėjimo pusę ir šiuo metu yra pasiekę apie 67 BBCH tarpsnį. Apžiūros metu pasėliuose daug kenkėjų nenustatyta, daugiausia rasta ankštarinių paslėptastraublių. Ūkininkai apsaugodami pasėlius nuo ligų, panaudojo ir insekticidą. Tuose rapsų laukuose, kur daug atmestų ankštarėlių, tikėtina, kad jas kompensuos stambesni grūdai bei daugiau užmegs šoninės šakos. Dauguma ūkininkų su šiuo purškimu baigia rapsų priežiūrą, nes purškiant vėliau, reikės didesnių purkštuvų, kad nebūtų sugadintos rapsų technologinės vėžės. Visgi, jei dar bus purškiama, augalams reiktų pagrinde azoto ir kalio, kad vyktų tinkamai maisto medžiagų pernešimas į grūdelius, o jei bus kenkėjų antplūdis, taip pat galima apsaugoti ankštaras ir nuo jų.

Pasėliuose išryškėja augalai, apsikrėtę fitoplazmine liga. Simptomai: augalai su pažaliavusiais žiedų vainiklapiais, iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtę ankšties pavidalo dariniai.

Pilkasis puvinys — tai grybinė augalų liga, kurią sukelia Botrytis cinerea. Liga pasireiškia pilkai pūvančiomis dėmėmis ant lapų, stiebų, žiedų ir vaisių.

Tachyporus hypnorum (3–4 mm ilgio) minta ne tik amarais, bet ir kitais javų kenkėjų kiaušinėliais bei lervomis. Dauguma plėšrių trumpasparnių yra įvairiaėdžiai grobuonys. Vadinasi, tokiu būdu jis padeda mažinti kenksmingų vabzdžių populiaciją be cheminių pesticidų.

Kopūstiniai amarai – rapsų pasėliuose masiškai neplinta, jie apninka tik pavienius augalus, be to, amarai perneša žalingas virusines ligas, tokias kaip cukrinių runkelių gelta, cukrinių runkelių mozaika ir žiedinių kopūstų mozaika.

Jeigu turite abejonių ar klausimų, kokius sprendimus priimti dėl augalų tręšimo, augalų apsaugos produktų tikslingo parinkimo ar pasėlių būklės įvertinimo, nedvejokite ir susisiekite su LŽŪKT augalininkystės konsultantais, kurie yra kiekviename rajone.

Videoreportažus iš stebimų pasėlių žiūrėkite agroakademija.lt ir jos Youtube paskyroje bei sistemoje IKMIS.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires