IKMIS plėtra agroverslui: finansinio ir gamtos tvarumo svarstyklės

Apie dar didesnes IKMIS galimybes žemės ūkio verslui, kalbamės su LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus ir projekto vadove Ilma Rimkevičiene.

Nuo sistemos IKMIS sukūrimo ji gerokai patobulinta. Priminkite, kokią informaciją žemdirbiai ir ne tik joje gali rasti?

Nemokamai IKMIS elektroninėmis paslaugomis jau nuo 2015 m. gali naudotis turintys augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkius, konsultantai ir visi žemės ūkio entuziastai. Konsultavimo tarnyba, kurdama IKMIS, siekė sudaryti palankesnes sąlygas mūsų šalies žemės ūkio sektoriaus subjektams efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti augalų ligų ir kenkėjų stebėseną, kelti kvalifikaciją ir greičiau priimti optimalius augalų apsaugos priemonių naudojimo sprendimus.

Sistemoje operatyviai informuojama apie kenksmingųjų organizmų plitimą įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose visoje šalyje. Vegetacijos metu ūkininkų pasėlius stebi, augalų apskaitas pagal mokslininkų parengtą metodiką atlieka ir duomenis bei rekomendacijas kas savaitę teikia LŽŪKT biurų augalininkystės konsultantai.

Siekiant tikslumo ir kokybiškumo, pasėlių sveikatos būklei nustatyti naudojami bepiločiai orlaiviai, azoto poreikio nustatymo matavimo prietaisai. Taip pat realiu laiku pateikiami duomenys iš agrometeorologinių stočių, vabzdžių gaudyklių bei integruoti ir naudojami erdviniai, t. y. palydovų duomenys. Šių visų duomenų visuma siekiama laiku teikti kenksmingųjų organizmų plitimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo konsultacijas ir rekomendacijas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir padidinti augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkių našumą.

Šiuo metu IKMIS įdiegtos 74 Konsultavimo tarnybos valdomos meteorologinės stotys, 10 vabzdžių gaudyklių. Beje, į sistemą galima prijungti ir trečiųjų šalių valdomą meteorologinę stotelę (šiuo metu tokių pajungta 10). Taigi, IKMIS platforminis meteorologinių stočių tinklas išdėstytas visoje Lietuvoje. Kad agrometeorologinių stočių duomenys būtų pripažinti patikimais Lietuvos ir tarptautiniu mastu, vykdoma nuolatinė stočių priežiūra, patikra, kalibravimas, atliekama duomenų kokybės kontrolė.

Sistemoje skelbiami ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, padedantys greičiau atpažinti ligą ar kenkėją ir lengviau pasirinkti juos naikinančius Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Katalogus parengė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutų mokslininkai.

IKMIS pateikiama augalų apsaugos produktų duomenų bazė, į kurią informacija gaunama tiesiai iš Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenų bazės.

Ūkiai, naudojantys augalų apsaugos produktus, privalo laikytis Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės reikalavimų. Sistemoje užpildęs anketą, kiekvienas vartotojas sužino, ar ūkis juos atitinka, jeigu neatitinka – pateikiama informacija apie tobulintinas ūkio veiklos sritis.

Jei reikia patarimo dėl integruotos augalų apsaugos metodų taikymo, galima interaktyviu būdu susisiekti su atsakingu konsultantu.

Be to, IKMIS sistemoje sudaryta galimybė nuotoliniu būdu mokytis net pagal 18 mokymo programų, o elektroniniu parašu pasirašyti ir išduodami kvalifikacijos ir augalų apsaugos priemonių naudotojų ir platintojų pažymėjimai leidžia sutaupyti laiko – viskas vienoje vietoje ir neišeinant iš namų. Taip pat sukurta ir IKMIS mobilioji programa.

Viso to nebeužtenka? Kas paskatino įgyvendinti projektą ir sistemą IKMIS dar kartą modernizuoti?

Technologijos tobulėja, be to, ir ūkininkams svarbu pasitelkti mokslo laimėjimus ir taikyti modernius ūkininkavimo būdus didinant efektyvumą ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ūkius bei produktus. IKMIS modernizavimas ir plėtra taip pat būtini siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą.

Šiuo metu galioja „ES tausaus pesticidų naudojimo direktyva“ 2009/128/EB, tačiau yra derinamas „ES tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento“ projektas, kuris, manoma, bus vienas pagrindinių įrankių pasiekti „Nuo lauko iki stalo“ strategijoje numatytus tikslus. Pagal šį dokumentą šalys narės privalėtų parengti detalius veiksmų planus, kaip iki 2030 m. mažins pesticidų naudojimą ir Europos Komisijai teiks kasmetines ataskaitas. Planuojama, kad naujojo reglamento nuostatos įsigalios dar šiemet.

Naujajame dokumente didesnis dėmesys bus skirtas Integruotų kenksmingųjų organizmų principų taikymui, jų kontrolei, priklausomumo nuo cheminių augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimui, mažiau pavojingų aplinkai produktų naudojimui, statistinių rodiklių ir jų pokyčio fiksavimui ir panašiai. |Taigi, atsižvelgdami į planuojamus teisės aktų pokyčius, ES šalims narėms keliamus naujus tikslus bei griežtėjančius reikalavimus kenksmingųjų organizmų kontrolės srityje, ir modernizuojame sistemą IKMIS.

Kokie svarbiausi plėtros akcentai šįkart ir kada darbus planuojama baigti?

Kaip ir minėjau, numatoma nemažai teisės aktų pokyčių, tad ir tobulintinų sričių nemažai. Kad būtų užtikrinami tikslūs ir išsamūs kenksmingųjų organizmų plitimo prognozavimo ir modeliavimo duomenys kiekviename ūkyje visoje šalyje, planuojame išplėsti ir sutankinti IKMIS stočių tinklą, integruoti erdvinius duomenis, automatizuojant jų perdavimą.

Ne tik papildysime informaciją apie augalų apsaugos produktų naudojimą ir rekomendacijas, integruodami naujus duomenis apie augalų ligų židinius, augalų veisles, bet ir sukursime automatinę, pagal individualius poreikius pritaikytą naudotojų perspėjimo sistemą apie kenksmingųjų organizmų plitimo riziką. Bus pertvarkyta Integruota kenksmingų organizmų kontrolės principų dalis, sukurta dirvožemio monitoringo duomenų bazė. O didėjant kibernetinių incidentų skaičiui, nuspręsta įdiegti saugumą užtikrinančias priemones, kurios garantuos IKMIS duomenų saugumą ir nepertraukiamą paslaugos prieinamumą.

Iki 2026 m. balandžio 30 d. modernizavimą turime baigti. Tikimės, kad sutankinus ir išplėtus stočių tinklą, integravus į sistemą duomenis iš kitų institucijų sistemų ir registrų, erdvinius ir dirvožemio duomenų bazės monitoringo ir kitų įrenginių duomenis, bus padidintas kenksmingųjų organizmų plitimo prognozavimo ir modeliavimo bei kitų elektroninių paslaugų tikslumas, operatyvumas, o tai paslaugų gavėjams suteiks galimybę kuo skubiau imtis veiksmų rizikai valdyti.

IKMIS informacija svarbi ir aktuali ūkininkaujantiems. Kokios institucijos taip pat prisideda prie sistemos modernizavimo ir kokia bendrystės nauda žemdirbiams?

Prie IKMIS modernizavimo ir informacijos pateikimo, nuolatinio jos atnaujinimo prisideda Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), LAMMC Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutai. Taip pat bendradarbiaujame su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, o netrukus ir su VĮ Valstybinių miškų urėdija.

IKMIS sistemoje automatizuotu būdu tiesiai iš VAT pateikiama Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų duomenų bazė, t. y. produktai, su registracijos informacija, galiojančiomis etiketėmis ir naudojimo rekomendacijomis. Peržiūrint produktus pagal veikliąsias medžiagas, pateikiami ir panašūs registruoti augalų apsaugos produktai, taip suteikiame ūkininkui galimybę turėti alternatyvą ieškant kontrolės priemonių.

IKMIS skelbiamos LAMMC Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės institutų mokslininkų skirtingų augalų augintojams parengtos Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės gairės, kuriose pateikiami bendrieji augalų auginimo agrotechniniai principai, susiję su integruota kenksmingųjų organizmų kontrole, Taip pat IKMIS galima rasti ir augalų apsaugos produktų, ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogus, padedantys greičiau atpažinti ligą ar kenkėją.

IKMIS vartotojai ras standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmes. Jos taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius stichinės sausros ir ilgalaikio lietaus reiškiniui fiksuoti. Savivaldybėje, kurioje auga apdrausti pasėliai, SPI reikšmėms pasiekus kritinę ribą, pasėlius apdraudęs asmuo, per draudimo sutartyje nurodytą terminą privalo kreiptis į draudimo bendrovę.

Taip pat skelbiami stichinių meteorologinių reiškinių „Ilgas lietingas laikotarpis“ ir „Sausra“ duomenys. Integruoti ir orų prognozės duomenys. Kas valandą dviem dienoms į priekį pateikiama 44 rajonų orų prognozės informacija (kritulių kiekis, vėjo greitis ir kryptis, temperatūra). Visus šiuos duomenis teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pagal gaunamus duomenis sudaromos rekomendacijos dėl laukų purškimo.

Netrukus planuojama Konsultavimo tarnybos meteorologinių stočių duomenis panaudoti ir miškų gaisringumo klasėms nustatyti. Visą informaciją vartotojai taip pat ras IKMIS.

Siekiame stiprinti komunikaciją tarp įvairių institucijų, duomenų mainus, kad tik naudotojas kuo operatyviau ir tiksliau gautų jo ūkiui reikalingą informaciją ir galėtų greičiau priimti svarbius spendimus.

Priminkite, kas ir kaip gali naudotis informacine sistema IKMIS ir ką patartumėte abejojantiems?

IKMIS gali naudotis turintys augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkius, konsultantai ir bet kuris, besidomintis žemės ūkiu arba tiesiog norintis sužinoti orų prognozę (labai patogu ją matyti IKMIS mobilioje programėlėje). Naudotojams tereikia turėti kompiuterį ar mobilųjį telefoną ir prisijungimą prie interneto. IKMIS portalą pasieks adresu www.ikmis.lt naudojant interneto naršyklę, o mobiliąją programėlę gali parsisiųsti iš Google Play (android) / App Store (Ios).

IKMIS el. paslaugos sukurtos atsižvelgiant į nūdienos Europos žemės ūkio aktualijas, įgyvendinant ES Tausaus pesticidų naudojimo strategiją, LR Augalų apsaugos įstatymą ir kitus teisės aktus. Tikimės, kad IKMIS ir toliau padės ūkiuose mažinti cheminių priemonių naudojimą ir taip visi prisidėsime ne tik prie sveiko maisto gaminimo, bet ir visos Žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo.

Ir dar svarbu paminėti, kad IKMIS – ne tik teorinis pagalbininkas, bet ir praktinis. 2019 m. Europos audito rūmų atstovai tikrino, kaip Lietuvoje įgyvendinami Integruotos kenksmingųjų organizmų direktyvos reikalavimai. Auditoriai lankėsi ir Konsultavimo tarnyboje, kuriai pavesta viena iš funkcijų. Mes, kaip kūrėjai, labai džiaugiamės, kad ataskaitoje dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo Lietuva minima tarp gerosios praktikos pavyzdžių. Tokiu įvardijama IKMIS, kaip įrankis tvariam ūkiui.

Na, kaip sakoma: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“, tad rekomenduoju patiems prisijungti prie sistemos, išbandyti ir pasinaudoti suteiktomis galimybėmis.

Ačiū už pokalbį.

LŽŪKT informacija

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.