Ilgas aukštaitiškos lineikos kelias į muziejų

 Lineika simbolizavo tvirtą, pasiturintį Lietuvos ūkininką

Nuo seno aukštaičiai darbams atlikti ir į šventes važiuoti naudojo vežimus be lingių vadinamus vežėčiomis. Po Pirmojo pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę suintensyvėjo žemės ūkis. Iš gatvinių kaimų ūkininkai kėlėsi į vienkiemius, su valstybės parama modernizavo savo ūkius. Atsirado daugiau reikalų, greitėjo gyvenimo tempas, kilo poreikis ir patogesnių vežimų. Senąsias vežėčias pakeitė lengvesni vežimai su lingėmis – lineikos. Tarpukario Lietuvoje lineikas gamino Kupiškio meistrai. Pagamintus vežimus meistrai parduodavo Kupiškio, Kamajų (Rokiškio r.), Linkuvos (Pakruojo r.) rengiamuose prekymečiuose. Čia lineikų įsigydavo Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio, Anykščių, Molėtų, Ignalinos, Utenos rajonų gyventojai. Lineikų nusipirkti atvažiuodavo ir Latvijos ūkininkai. Lineika simbolizavo tvirtą ūkininką ir visą tarpukario Lietuvos teisingos žemės ūkio politikos bei paties žemės ūkio raidą. 

Neatsitiktinai apsisprendęs keliauti po Lietuvą su arklio traukiamu vežimu prof. P. Vasinauskas, atvažiavęs į Anykščius pas bičiulį Elmininkų bandymų stoties eksperimentinio ūkio direktorių Antaną Puodžiuką paprašė paieškoti aukštaitiškos lineikos. A. Puodžiukas prašymą įvykdė ir profesorius keliavo su tokia lineika, su kokia važinėjo visos Aukštaitijos ūkininkai. Po kelionės buvo įkurtas Arklio muziejus. Legendinė lineika tapo vienu iš pirmųjų muziejaus eksponatu. Laikui bėgant buvo patalpinta vežimų ekspozicijoje: „Rogės ratai“ ir saugoma, kaip brangi istorinė vertybė. Atrodė, kad tokių eksponatų jau neįmanoma gauti, tačiau prof. P. Vasinausko kelionės su arkliu 50-jų metinių proga įvyko stebuklas. Lietuvos respublikos seimo narys V. Pranckietis muziejui padovanojo lineiką su labai įdomia praeitimi, kuri nuvažiavo ilgą istorijos kelią, bet svarbiausia, kad lineika visada pakliūdavo į sąžiningų žmonių, žirgų mylėtojų rankas, kol pateko į Arklio muziejų.

Istorinės relikvijos vieta – muziejuje

Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Blažiūnas, kilęs iš Ignalinos rajono, Švedriškės parapijos, Tolimenų kaimo, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Vėliau gavo žemės ir įsikūrė Viensėdžių kaime Rokiškio rajone. Vedė gretimo Ažušilių kaimo gyventoją Eleonorą Macijauskaitę. Darbštūs naujakuriai pasistatė gražią sodybą, pavyzdingai tvarkė ūkį, nuoširdžiai bendraudavo su kainynais ir pelnė vietos žmonių pasitikėjimą.  Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą kaimynės, pasiturinčios ūkininkės Petravičiutės dar prieš tremtį Blažiūnams patikėjo saugoti lineiką, vežėčias su pasoste ir kitus ūkio padargus. Karo metais, kad vokiečių kareiviai, o vėliau jau rusai steigdami kolūkius nekonfiskuotų lineikos, kaip brangiausią daiktą, J. Blažiūnas lineiką paslėpė po žemėmis.

Apie 1960 metus šeimininkai lineiką atkasė, bet J. Blažiūnas jau buvo miręs ir E. Blažiūnienė lineiką perdavė savo žentui Antanui Turkui (nuotraukoje), kuris labai mylėjo žirgus, juos augino ir dalyvaudavo įvairiose žirgų sporto varžybose. Ilgą laiką lineika rūpinosi ir ją saugojo seserys Audronė Kačiulienė ir Irena Pranckietienė savo sodyboje Šniukštų kaime Zarasų rajone. V. Pranckietis artimai pažinojo prof. P. Vasinauską. Studijuodamas Žemės ūkio akademijoje klausė jo paskaitų. Vėliau kartu teko dirbti Agronomijos fakultete. Vertino profesoriaus tvirtą charakterį, nuopelnus Lietuvos žemės ūkiui,  kaimui jo žmonėms, todėl ir nusprendė, kad geriausia giminės lineiką padovanoti Arklio muziejui. Kartu su lineika perdavė Sartų žirgų lenktynių sidabro medalį su žirgo rozetę, kurį 1972 metais iškovojo, uošvis, II-os vietos laimėtojas A. Turkus ir simbolinę seną pasagą, kad muziejus sėkmingai gyvuotų, plėstųsi ir turtėtų senais eksponatais.

Muziejininkai džiaugiasi vertingomis dovanomis. Senąją lineiką atnaujins, eksponuos ir saugos jos ankstesnių šeimininkų atminimą.  

Egidijus Musteikis / NYKŠČIAI.LT